Parlamentaras sako, kad neketina atsiprašyti LGBTQI+ bendruomenės narių dėl įžeidžių pasisakymų jų atžvilgiu.
„Už ką? Nesijaučiu (juos įžeidęs – ELTA). Aš ėjau prie Seimo ir jie mane užsipuolė. Tai ką, neturiu teisės pasakyti savo nuomonės šitoje landsbergių diktatūrinėj šaly?“ – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo P. Gražulis.
„Jaučiuosi pasielgęs pilietiškai ir teisingai. Gyvename demokratiškoje šalyje, galima cituoti ir Šventąjį raštą ir aš perpasakojau, ką kalba apie homoseksualizmą ir seksualinius nukrypimus Šventas raštas“, – teigė Seimo narys.
Jis pabrėžia, kad LGBTQI+ bendruomenės nariai patys išprovokavo priešišką jo reakciją.
„Nebūtų kalbinę, būčiau praėjęs pro šoną“, – tikino P. Gražulis.
„Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Normalūs santykiai yra tarp vyro ir moters. O visi kiti – su gyvuliais, su lavonais, su medžiais, su vaikais – yra iškrypimai“, – teigė Seimo narys.
Seimas ketvirtadienį svarstys, ar sudaryti tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar yra pagrindas panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę. Į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo antradienį kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį pateiktas įvertinus 2022 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio viešų pasisakymų apie LGBT bendruomenės narius praėjusių metų gegužės 26 d.
Prokuratūra teigia, kad šiuo metu turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad viešai kalbėdamas po plenarinio Seimo posėdžio, kurio metu buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, P. Gražulis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, nurodoma pranešime.
ELTA primena, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.
„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.
Tai jau antras kartas, kai Generalinis prokuroras prašo panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą. Pirmą kartą teisinis Seimo nario imunitetas P. Gražuliui buvo panaikintas 2020 metų gruodį, pareiškus įtariamus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.
Tąsyk Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas UAB „Judex“ interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Šimonytė: jeigu nepavyks panaikinti P. Gražulio teisinės neliečiamybės – man bus gėda
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai bus gėda, jeigu dėl opozicijos kaltės Seimu nepavyks panaikinti teisinės neliečiamybės parlamentarui Petrui Gražuliui. Premjerė akcentuoja, kad tai yra prašymas apklausti politiką, o ne kokia nors politinė apkaltos procedūra.
„Prokurorė tikrai turbūt šiaip sau į Seimą su tokiu prašymu nevaikšto ir iki šiol turbūt šiaip sau į Seimą su tokiu prašymu nevaikšto ir iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada teisinė neliečiamybė nebūtų šiame Seime panaikinta, nesvarbu, kurios pusės politikui. Tai jeigu iš tikrųjų taip bus, man bus labai gėda“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad tai yra ne kokia nors politinė iniciatyva, o Generalinės prokuratūros prašymas, kad būtų galima imtis teisinių veiksmų.
„Čia klausimas yra ne apkaltos komisijos sudarymo, o tiesiog teisinės neliečiamybės panaikinimo, kad prokuratūra galėtų atlikti teisinius veiksmus“, – akcentavo I. Šimonytė.
„Ne apkaltą pradėti, ne kažkokį kitą procesą pradėti, o tiesiog apklausti byloje. Nes turbūt nemanome, kad kažkas Seime yra persekiojamas už politinius įsitikinimus. Tai jeigu opozicija mano, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl politinių priežasčių, tai šiaip čia yra labai baisus kaltinimas prokuratūrai. Aš tikrai nematau pagrindo taip manyti“, – taip pat pabrėžė premjerė.
Opozicija ketina nedalyvauti balsavimuose dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo: politiko persekiojimas jau kelia šypseną
Seimo opozicija svarsto galimybę nedalyvauti balsavimuose dėl teisinės neliečiamybės parlamentarui Petrui Gražuliui panaikinimo. Opozicinių frakcijų seniūnai ne tik teigia, kad šiai iniciatyvai nėra realaus pagrindo, bet ir kelia klausimą, koks yra tikrasis šio siūlymo tikslas.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigia, kad jos frakcija balsavimuose dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės naikinimo greičiausiai nedalyvaus.
„Kiek frakcijoje šnekėjome, taip pat tarėmės ir opozicijoje, tai procedūrose nedalyvausime“, – Seime Eltai teigė A. Širinskienė.
„Pradeda kelti šypseną jau Gražulio persekiojimas, ypač tomis dienomis, kai buvo suplanuotas nekilnojamo turto mokestis. Tai Gražuliu mokestį norėjo pridengti? Tai iš tikrųjų tų klausimų kyla. Tai tiesiog paliksime valdantiesiems priimti sprendimus, matyt“, – pridūrė ji.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.
„Norime išklausyti, ką pasakys generalinė prokurorė, bet sprendimas frakcijos nedalyvauti. Nebent pasikeistų aplinkybės ir prokurorė kažką naujo pasakytų, ko iki šiol nežinojome“, – žurnalistams sakė LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.
A. Mazuronis: Generalinė prokuratūra „kartais papolitikuoja“
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis taip pat tikina nematąs argumentų, kodėl P. Gražuliui turėtų būti panaikinta teisinė neliečiamybė. Todėl parlamentaras tikina, kad „darbiečių“ frakcija balsavime taip pat greičiausiai nedalyvaus.
„Tikriausiai nedalyvausime balsavime ir nedalyvausime tame apkaltų maratone, nes, man atrodo, jau labai stipriai įsisuko priešrinkiminis apkaltų ciklas ir turbūt nėra sveika nei parlamentui, nei demokrtijai tokia santykių aiškinimosi forma“, – žurnalistams sakė jis.
Politikas pripažįsta manąs, kad prašydama atimti P. Gražulio neliečiamybę Generalinė prokuratūra šiek tiek politikuoja.
„Kartais papolitikuoja. Man atrodo, kad šitas atvejis yra vienas iš tų, kai švelniai bando tam tikrą politinį pamušalą pakedenti“, – akcentavo Seimo narys.
Jis taip pat teigia manąs, kad P. Gražulį įžeidinėjimu apkaltinę LGBT bendruomene priklausantys jaunuoliai į parlamentaro žodžius sureagavo per jautriai.
„Aš to pažeminimo tokio didelio kaip ir nemačiau visoje toje situacijoje. Man pasirodė, gal tie jaunuoliai šiek tiek per daug jautriai priėmė ir per daug sureikšmino Petro poziciją“, – sakė jis.
Skeptiškai Generalinės prokuratūros prašymą vertina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Visgi politikas teigia, kad visų pirma reikia išklausyti generalinės prokurorės argumentus.
„Išklausysime prokurorės argumentų, gal bus kažkas naujo, bet šiaip tai P. Gražulis nepasakė kažko naujo negu jis kalba visą kadenciją. Tai kodėl dabar tokia reakcija yra, tai klausimų yra daugiau negu atsakymų. Ir, kita vertus, mes lyginame ir kitus asmenis, kurie Seime darė visokius šou ir kuriems buvo skirta administracinė bauda labai juokinga. Tai kažkaip to lygiateisiškumo principo išlaikyto nematome“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja opozicinių partijų pasvarstymus nedalyvauti balsavime dėl parlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo komisijos sudarymo. Pasak jo, Seimo mažumai priklausančios partijos eilinį kartą manipuliuoja.
„Vertinu kaip eilinį opozicijos bandymą manipuliuoti tam tikromis neigiamomis tendencijomis. Jie ir dėl Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų nedalyvavo tuose procesuose, po to apsigalvojo...“ – Seime žurnalistams kalbėjo parlamentaras.
„Tai aš opozicijos norėčiau paklausti, ar jiems atrodo normalu, kai Seimo narys viešai skatina neapykantą tam tikros socialinės grupės atžvilgiu? Man tai nėra normalu“, – teigė T. V. Raskevičius.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo „laisvietis“ vertina teigiamai.
„Prokurorės žingsnį vertinu labai teigiamai. Tai aiškiai parodo, kad tokiai neapykantos kalbai Vakarietiškoje Lietuvoje vietos nėra“, – Seime žurnalistams komentavo T. V. Raskevičius.
Panašiai kalba ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Jo teigimu, dauguma Seimo narių turėtų balsuoti už parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimą.
„Mes, žinoma, kad pritarsime, jog Petras Gražulis netektų neliečiamybės ir nesislėptų už savo imuniteto tam, kad būtų pabėgta nuo tyrimo“, – Seime žurnalistams sakė Laisvės frakcijos seniūnas.
„Natūraliai tyrimas turi prasidėti, ir man atrodo, kad Seimo narių dauguma tikrai balsuos, kad jis netektų neliečiamybės“, – pabrėžė V. Mitalas.
