Kaip skelbta anksčiau, Seimui atsisakius panaikinti įstatymo nuostatą, kuria draudžiama nepilnamečiams kalbėti apie LGBT, T. V. Raskevičius surengė pilietinio nepaklusnumo akciją ir sudegino tris knygas, kuriose pasakojama apie homoseksualių asmenų santykius.
P. Gražulis taip pat abejoja, ar tokia protesto akcija „neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, „Seimo valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės pozicijoms dėl globalaus atšilimo stabdymo“, „nėra susijusi su okultine vudu sekta“, „nežlugdo Lietuvos ekonomikos.
Keliamas klausimas ir dėl to, ar T. V. Raskevičius nepažeidė Konstitucijos 25 str., kuriuo pabrėžiama, jog laisvė reikšti įsitikinimus nėra suderinama su dorovės ir konstitucinės santvarkos pažeidimais.
Projektą pasirašė tik P. Gražulis
Nutarimo projektą, kuriuo siūloma inicijuoti apkaltą „laisviečiui“ P. Gražulis registravo ketvirtadienį. Politikas taip pat siekė jį įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
„Yra tokia tradicija – kadangi čia mano paskutiniai posėdžiai, nuteistojo, teisiamojo paskutinę valią visada įvykdo“, – frakcijos vardu prašė P. Gražulis.
Tačiau po iniciatyva parašą padėjo tik pats P. Gražulis. Todėl posėdžiui pirmininkaujantis Jurgis Razma nurodė, kad tokio nutarimo svarstyti Seimas negali.
„Dėl apkaltos – deja, turiu jus nuliūdinti. (...) Žinote, kad pagal Seimo statutą apkaltos iniciatyva turi būti paremta ketvirtadalio Seimo narių parašais, o ne jūsų vieno parašu. Aš negaliu laužyti statuto ir to projekto, deja, darbotvarkėje nebus“, – nurodė konservatorius.
T. V. Raskevičius: P. Gražulio iniciatyvų nekomentuoju
Eltai pasiteiravus, kaip reaguoja į P. Gražulio iniciatyvą be nutarimo projekte išdėstytus argumentus, T. V. Raskevičius nuo komentarų susilaikė.
„Aš asmeninių Petro Gražulio teisėkūros iniciatyvų nekomentuosiu“, – Eltai komentavo ŽTK pirmininkas.
Politikas nesiėmė prognozuoti ir to, ar P. Gražuliui pavyks surinkti reikiamą skaičių parašų, kad apkalta pasiektų Seimo darbotvarkę.
„Tai kitų Seimo narių apsisprendimo ir jų Seimo nario vertinimo dalykas“, – tepasakė jis.
ELTA primena, kad antradienį Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo nagrinėti P. Gražulio apkaltos bylą. Išvadą teismas turėtų pateikti per mėnesį.
Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socdemą L. Jonauską, taip esą pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki teismui paskelbiant savo sprendimą.
Visgi, P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. 2022 m. birželį Apeliacinis teismas nusprendė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria parlamentaras pripažintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. bendrovės „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Apeliacinio teismo sprendimą P. Gražulis apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), tačiau LAT politiko skundą antradienį atmetė.
