„Paskaitysiu Šventąjį Raštą. Man atrodo, kad visi Seimo nariai, kada priesaiką davė, pasakė „Tepadeda man Dievas“. Tai aš noriu, kad jie laikytųsi Šventojo Rašto. Tai, ką aš čia pasakiau homoseksualams, tai čia daug žiauriau ir griežčiau pasakyta, ypač apaštalo Pauliaus laiške korintiečiams“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė P. Gražulis.
Seimo narys tikina esąs „šimtu procentų“ įsitikinęs, kad jo teisinė neliečiamybė bus atimta. P. Gražulis tikina daug draugų Seime neturįs.
„O teisme, kaip elgsiuosi? Jau manau, kad šį kartą kitaip. Kaip politinis kalinys sovietinis – neimsiu advokato ir į teismą neisiu, tegu mane atvesdina prievarta, nes ten teisingumo nėra. Ir greičiausiai teisme užsiklijuosiu lūpas“, – akcentavo parlamentaras.
Tam, kad Seimas panaikintų parlamentaro teisinę neliečiamybę, nutarimo projektą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
ELTA primena, kad spalio mėnesį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę.
Prokuratūra prašo Seimo panaikinti minėti parlamentaro neliečiamybę, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl tyčiojimosi ir niekinimo, nukreipti į LGBT bendruomenę.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.
„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.
Klausimas dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo šios kadencijos Seime kyla ne pirmą kartą. 2020 m. Seimas panaikino minėti politiko imunitetą ir leido patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn bendrovės „Judex“ istorijoje.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Dėl šio teismo sprendimo P. Gražulis galėjo netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui. Tačiau parlamente nutarta šiuo atveju laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto. Teismas savo sprendimą ketina skelbti antradienį.
Tiesa, parlamente P. Gražuliui inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką. Šiuo metu šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.
Norkienė: LVŽS neįtikino generalinės prokuratūros argumentai dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo
Seimo „valstiečiai“ nuomonės dėl apkaltos P. Gražuliui nekeičia. Frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad generalinės prokurorės Nidos Grunskienės išsakyti argumentai dėl neliečiamybės panaikinimo neįtikino.
„Frakcijos neįtikino“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime teigė A. Norkienė.
Nepaisant to, kaip pažymėjo parlamentarė, frakcija teismais pasitiki. Pasak jos, „valstiečių“ sprendimas nedalyvauti apkaltos inicijavimo P. Gražuliui procese yra nuosekli pozicija.
„Tiesiog nedalyvaujame nuosekliai. (...) Tokia mūsų pozicija šiuo atveju“, – pridūrė ji.
Apie ketinimus nepalaikyti P. Gražulio apkaltos iniciatyvos LVŽS frakcija pasisakė praėjusią savaitę. Pasak jų, apkaltos šiam parlamentarui iniciatyva – valdančiosios daugumos įrankis dangstyti tikrąsias problemas.
Landsbergis apie apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą: turėsime nuspręsti, ar sėdėti tame purvyne yra smagu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad parlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo procesas Seimui yra vertybinis klausimas.
„Tai yra vertybinis klausimas – ar bus leidžiama žeminti visuomenės dalį, Seimo dalį ir patį Seimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime teigė G. Landsbergis.
„Žmogus iš Seimo kuria purvyną. Turėsime nuspręsti, ar mums sėdėti tame purvyne yra smagu. Jei smagu – sėdime toliau“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad jo pozicija dėl apkaltos inicijavimo Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui yra panaši.
Jis taip pat atmeta opozicijos kritiką, esą apkaltos iniciatyva P. Gražuliui – sąmoningai prieš parlamento mažumą nukreipti veiksmai.
„Antisemitizmas nukreiptas prieš Lietuvą. Visa kita yra politiniai išvedžiojimai“, – sako G. Landsbergis.
Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija teigė nepalaikysianti nei vienos procedūros, nes mano, kad tai – valdančiosios daugumos įrankis dangstyti tikrąsias problemas. Šią savaitę frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pažymėjo, kad „valstiečiai“ dėl apkaltos P. Gražuliui išlieka nuoseklūs.
