„Syrizos“ pergalė prieš pusmetį buvo nusivylimo tradicinėmis partijomis išraiška, o dabar nusivilta ir ja. Gali būti, kad dalis rinkėjų nusprendė, jog nepriklausomai nuo to, kas bus išrinktas, vis tiek bus įgyvendinamos susitarimo su kreditoriais sąlygos. Taigi jų balsas nėra reikšmingas“, – sakė jis.
Graikijoje į rinkimus paprastai ateina kur kas daugiau piliečių. Pavyzdžiui, sausio rinkimuose rinkėjų aktyvumas siekė 63,6 proc., birželį vykusiame referendume sudalyvavo 62,5 proc.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pritarė, kad žemas aktyvumas rodo, kad gyventojai nelabai pasitiki valdžia ir nelabai tiki, kad pokyčiai yra galimi.
„Ką parodė ir A. Tsipro pirmosios vyriausybės darbas bei nesugebėjimas susitarti, – sakė jis. – Kita vertus, apklausos rodo, kad Graikijos gyventojai Europos Sąjungos (ES) institucijomis pasitiki labiau nei vietinėmis. Taigi pasitikėjimas, kad kada nors ateityje Graikijoje bus geriau, jeigu mes vykdysime tą susitarimą, kuris pasiektas su ES biurokratais, yra.“
Reikia veikti
R. Vilpišauskas dėstė, kad po A. Tsipro perrinkimo Graikijoje bus toliau mėginama įgyvendinti priemones, dėl kurių buvo sutarta su tarptautiniais kreditoriais. Pagrindinis klausimas – kaip seksis praktiškai tai realizuoti, nes dalis tų priemonių neabejotinai susilauks prieštaringo vertinimo visuomenėje.
Vėlų sekmadienio vakarą kalbėjęs Graikijos premjeras Alexis Tsipras sakė, kad naujai jam suteiktas mandatas paskatins kovoti su sistemine korupcija.
Tačiau Ž. Maurico manymu, tai padaryti nebus lengva. „Tokie dalykai greitai neišsisprendžia. Tai įrodo ir Baltijos valstybių pavyzdžiai. Tai nėra kelių mėnesių ar net kelių metų darbas. Juolab, kad A. Tsipras jau praktiškai visus metus yra valdžioje ir kol kas kažkokių radikalių pokyčių toje srityje nebuvo padaryta.
Iššūkis labai didelis, tačiau jį padaryti – būtina. Korupcija yra pagrindinė priežastis, stabdanti visą Graikijos ekonomiką. Graikija yra skurdi valstybė, pilna turtingų žmonių“, – sakė ekonomistas.
Nepamiršti balanso
Dar vienas iššūkis – susitarimo su kreditoriais įgyvendinimas. Ž. Mauricas pabrėžė, kad A. Tsiprui bus labai sunku išlaikyti balansą tarp Graikijos kreditorių ir gyventojų interesų.
„Tačiau tai padaryti reikia, nes tose ekonomikose, kur šešėlis yra didelis ir dar linkęs didėti, tas „diržų veržimasis“ ne visada veikia taip, kaip turėtų. Tai parodo tiek Graikijos, tiek Baltijos valstybių pavyzdžiai. Krizės metu Lietuva padidino pridėtinės vertės mokestį iki 21 proc. Tačiau jo dar ir šiandien surenkama mažiau nei 2007 metais. Nors vartojimo lygis yra gerokai didesnis. Tai rodo, kad nemaža dalis ekonomikos pasislėpė šešėlyje“, – aiškino jis.
Ekonomistas taip pat pridūrė, kad Graikijoje tai pastebima dar aštriau: „Jei keli mokesčius ir siunti signalą, kad ateitis šviesi nebus, žmonės pradeda valstybės aparatu pasitikėti mažiau ir stengiasi kuo daugiau pinigų pasilikti sau. Kartais ir nelegaliais ar ne visai legaliais būdais“.
R. Vilpišauskas dar atkreipė dėmesį, kad neaišku, ar „Syriza“ ir vėl nesusiskaldys.
„Gal ta nedidelė dauguma, kuri formuojasi su Nepriklausomų graikų partija, ilgai neišsilaikys ir teks vėl atnaujinti diskusiją dėl plačios koalicijos sudarymo, nes kitaip politiškai nepopuliarių priemonių įgyvendinti nepavyks“, – sakė jis.
