Graikija dar praėjusio dešimtmečio viduryje susidūrė su didžiule migracijos krize, kai prieglobsčio prašytojai iš Artimųjų Rytų masiškai vyko į šalį per Viduržemio jūrą.
„Galime padėti bet kokiu būdu, tinkančiu Lietuvai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė N. Dendias.
„Turime patirties, kai didesnė kaimynė skatina migracijos reiškinį ir paverčia jį įrankiu“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Turkiją.
G. Landsbergis teigė Graikijos ministro paprašęs „patarimų ir techninės pagalbos“, kadangi ši šalis „su pabėgėlių problema pažįstama kur kas seniau“.
Jis svarstė, kad Graikijos pareigūnai galėtų atvykti į Lietuvą konsultuoti pasieniečių bei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat sakė, jog Graikija turi didelę patirtį pritaikant Europos Sąjungos (ES) teisę sprendžiant su prieglobsčio prašytojais susijusius klausimus ir taip pat galėtų pagelbėti šiais klausimais.
„Lietuva nėra anksčiau buvusi pabėgėlius priimančiąja šalimi, pirmojo priėmimo valstybe. Graikija yra buvusi“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Lietuvos pareigūnai pastaruoju metu stebi gerokai išaugusį nelegalios migracijos srautą iš Baltarusijos. Jie teigia, kad Minsko režimas padeda migrantams neteisėtai kirsti sieną su Lietuva.
G. Landsbergis tvirtino, kad Baltarusijos režimas „aktyviai organizuoja pabėgėlių programą ir naudoją ją prieš Lietuvą kaip vieną hibridinių ginklų“.
„Tai reiškia, kad tai, ką mes matome, gali būti tik pradžia, – sakė jis. – Jeigu skaičiai augtų, jeigu situacija blogėtų, partnerių pagalba tikrai gali būti reikalinga“.
Graikijos ministras tvirtino, kad Atėnai galėtų atsiųsti į Lietuvą šalies pareigūnų pasidalinti turimomis žiniomis, padėti kelti klausimą Europos Sąjungos lygiu.
„Tai yra europinis iššūkis“, – teigė N. Dendias.
Pasieniečių duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.