Darnaus vystymosi darbotvarkę JTO priėmė 2015 metais. Joje numatyta 17 tikslų, 169 uždaviniai ir daugiau nei 200 rodiklių jiems pasiekti.
Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), apimančiais skurdo, nelygybės, maisto saugos, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita, lyčių lygybės, taikios ir įtraukios visuomenės ir kitas sritis.
Bene blogiausiai Lietuvai sekasi siekti tikslo mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse. Pagal šį kriterijų šalies indeksas siekia 49,7 iš 100.
Liepą Niujorke vykusiame aukšto lygio JTO politiniame forume dalyvavęs Seimo narys Tomas Tomilinas sakė, kad tai yra didžiausias Lietuvos iššūkis.
„Mūsų Vyriausybės pastangos kovoti su nelygybė, žvelgiant iš Jungtinių Tautų tikslų perspektyvos yra labai teisingos, bet sprendimai dėl mokesčių, pensijų, vaiko pinigų dar negalėjo atsispindėti rodikliuose. Iš tiesų teigiamos tendencijos dar tik pradeda matytis“, – sakė jis.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė abejojo, ar vasarą priimtos mokesčių ir pensijų reformos tikrai prisidės prie nelygybės Lietuvoje mažinimo.
„Laukiu įgyvendinimo, bet mes neprognozuojame ir nematome, kad ji sumažės ryškiai“, – DELFI sakė ji.
Pašnekovė pastebėjo, kad sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčius, Europoje Lietuvos rodikliai pagerės. „Atrodysime labai gražiai, su dideliais atlyginimais, bet realiai „į rankas“ gausime tą patį arba tik keliais eurais daugiau. Ar tai iš tikrųjų sumažins nelygybę?“ – svarstė I. Rugienė.
Vadinamojoje mokesčių reformoje LPSK pirmininkė labiausiai pasigedo pokyčių ne darbo pajamų apmokestinime. Jos manymu, būtent pokyčiai tokių pajamų ir turto apmokestinime iš tikro galėtų spręsti nelygybės problemą Lietuvoje.
T. Tomilinas dar pridūrė, kad JTO pateiktoje Lietuvos ataskaitoje išsiskiria vaiko pinigų reforma.
„Ji užtikrina kiekvieno vaiko teisė gauti pinigus. Vaiko pinigai artimiausiu metu smarkiai augs, tada naudą pajus visi. Bet pirmiausia reikėjo pasirūpinti šimtais tūkstančių vaikų, kurie iš viso neturėjo jokios paramos nei per vaiko pinigus, nei per lengvatą. Ir tai tikrai ne socialinės rizikos vaikai. Tai neturtingų dirbančių tėvų vaikai. Žinau, kad kai kam Lietuvoje nepatiko, kad universalizavome vaiko pinigų sistemą, bet svarbu žiūrėti ir iš globalių tikslų perspektyvos, tada lengviau suprasti reformos esmę“, – aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.
Pasieks tik 5 iš 17 tikslų
Remiantis darnaus vystymosi indeksu, Lietuvai iki 2030 metų pavyks pasiekti ne visų tikslų. Visai gerai sekasi naikinti visų formų skurdą visose šalyse. JTO vertinimu, Lietuva šį tikslą jau pasiekė.
Tačiau šalyje išlieka rimtų problemų naikinant badą ir užtikrinant apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinant darnų žemės ūkį. Pagrindinė Lietuvos problema šioje srityje yra nutukimas tarp suaugusiųjų – JTO duomenimis, nutukę yra 26,3 proc. lietuvių.
Siekiant užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę, Lietuvai dar yra kur pasitempti. Teigiama, kad situacija gerėja, tačiau nepakankamai. Didžiausios problemos – dėl aukšto tuberkuliozės atvejų skaičiaus (53/100 tūkst.), mirčių nuo neužkrečiamų ligų (20,5/100 tūkst.), mirčių kelių eismo įvykiuose (13/100 tūkst.) ir visuotinio sveikatos draudimo (indeksas siekia 68,3 iš 100).
JTO gerai vertina tai, kaip Lietuva užtikrina visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatina visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Indekse nurodoma, jog šis tikslas jau pasiektas.
Tačiau siekti lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių įgalėjimo šaliai sekasi sunkiau. Kaip didžiausia problema įvardijama tai, kad moterys Seime sudaro tik 21,3 proc. visų parlamento narių.
Dar vienas darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją. Lietuvoje prieigą prie prie saugių sanitarijos paslaugų turi tik 61,2 proc. gyventojų.
Dar reikėtų pasitempti siekiant užtikrinti galimybę visiems naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija. Lietuvai reikia mažinti anglies dvideginio kiekius iš degalų ir elektros.
Pastaruoju metu gerėjo situacija skatinant tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą. JTO vertinimu, 7,1 proc. Lietuvoje siekiantis nedarbo lygis galėtų būti mažesnis.
Taip pat sulaukiama pastabų dėl per mažų Vyriausybės išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai. Lietuvoje jos sudaro tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, o to nepakanka norint sukurti atsparią infrastruktūrą, paskatinti visa apimančią industrializaciją ir naujoves.
Lietuvoje didelė gyventojų dalis (56 proc.) nėra patenkinti viešuoju transportu, o be jo nebus pasiektas tikslas, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs.
Tikslas užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius Lietuvai nebus lengvai pasiekiamas dėl didelio vienam asmeniui tenkančio elektronikos atliekų kiekio. Per metus jos sudaro net 11,4 kilogramo žmogui.
Šalis dar nepakankamai skubiai ėmėsi kovos su klimato kaita ir jos poveikiu. Šioje srityje taip pat priekaištaujama dėl per didelio išmetamo anglies dvideginio kiekio.
JTO kaip blogą ir stagnuojančią įvertino padėtį Lietuvos vandenyse. Rimčiausios bėdos siejamos su vandenų įvairove ir švara. Tuo metu kiek geresnė situacija šalies miškuose, tačiau nerimaujama dėl mažėjančio jų ploto.
Daug iššūkių laukia sprendžiant didelės kalėjimų populiacijos (255,5/100 tūkst. gyventojų) ir aukšto savižudybių skaičiaus (6/100 tūkst. gyventojų) problemas.
Vienintelis blogėjantis Lietuvos indeksas tiksle stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę.
Kaip aiškino T. Tomilinas, Lietuva jau 14 metų labai aktyviai dalyvauja pagalbos besivystančioms šalims procese.
„Mūsų mokesčių mokėtojų pinigai padeda tokioms šalims kaip Malis, Afganistanas, Palestina ir, žinoma, Gruzijai, Ukrainai kovoti su skurdu, korupcija, vandens trūkumu.
Mes skiriame 0.13 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų vystomajam bendradarbiavimui, o pagal JTO tikslus turėsime skirti net 0,33 proc. Kadangi mūsų parama didėja nepakankamai greitai, o ekonomika auga, tai kol kas ES kontekste atrodome prastai.
Reikia pažymėti, kad Vakarų Europos šalys turi dar didesnius įsipareigojimus. Manau, kad svarstant kitų metų biudžetą būtinai atkreipsiu dėmesį į šį klausimą. Turime pagerinti savo rodiklį. Norint suvaldyti ekonominės migracijos krizę, reikia padėti šalims, iš kur keliauja migrantai, ir tada neturėsime tokių bėdų, kai tapsime turtingi, kaip dabar turi Vakarų Europa“, – kalbėjo jis.
Politikas dar pridūrė, kad jo manymu, darnaus vystymosi tikslų siekimas yra ne mažiau svarbus nei stojimas į Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
„Skirtingai nuo EBPO, kur dominuoja ekspertinės įžvalgos, darnus vystymasis siūlo vertybinę darbotvarkę. Kalbant pavyzdžiais, galima sakyti, kad jei pagal EBPO svarbu skatinti ekonominį augimą,tai darnaus vystymosi darbotvarkė nurodo, kad skatinti reikia ne bet kokį augimą, bet naudingą socialiai ir ekologiškai“, – sakė T. Tomilinas.