„Tai buvo pirmas kartas per 40 metų, kai vairavau neblaivus“, – teisme pareiškė Šalčininkų autobusų parko vairuotojas Ivanas Pačkovskis, kuris po avarijos pirmą kartą į alkotesterį „pripūtė“ 2,57 prom., o antrą kartą – 2,73 prom. alkoholio.
Bet tai buvo melas – prie Šalčininkų autobusų parkui priklausančio autobuso vairo sėdęs vairuotojas jau anksčiau du kartus buvo įkliuvęs neblaivus, dėl to net buvo praradęs teisę vairuoti. Kartą jam buvo nustatytas 3,44 prom. girtumas, o beveik prieš metus, kai vairavo autobusą, buvo užfiksuotas 0,19 prom. alkoholio girtumas.
Už tai, kad būdamas girtas vairavo autobusą, I. Pačkovskis ketveriems metams neteko teisės sėstis prie transporto priemonių vairo, be to, jam skirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Naktimis namuose būti privalantis vyras taip pat turės į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 2 tūkstančius eurų.
Ir tai yra gerokai švelnesnė bausmė, nei siūlė skirti valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai. Tačiau net ir su tokia sankcija grėsmę kelyje kėlęs I. Pečkovskis nesutiko – teisėjų prašė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti bent iki 2 metų 6 mėnesių, nes esą skirtas draudimas vairuoti 4 metus yra “neadekvatus ir neproporcingas“.
„Uždraudimas naudotis specialia teise iš esmės reiškia atėmimą galimybės dirbti vairuotojo darbą“, – teigė jis.
Tačiau toks ilgas draudimas yra pateisinamas, nusprendė Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
„Aplinkybės, susijusios su nuteistojo poreikiu vairuoti ir tam tikrais patiriamais nepatogumais, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams“, – nurodė teisėjo Mindaugo Povilansko pirmininkaujama kolegija.
Pasak teisėjų, I. Pačkovskio darbo pobūdis – vairuotojo darbas, vykdant savo darbines funkcijas esant sunkaus girtumo laipsniui, ir ne pirmą kartą esant neblaiviam, rodo dar didesnį jo pavojingumo laipsnį.
„I. Pačkovskis, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, padarė nusikalstamą veiką, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, todėl atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, – pažymima teismo nutartyje. – Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Šalčininkų autobusų parkui priklausantį autobusą „Iveco 50C15“ I. Pačkovskis vairavo ir eismo įvykį Vilniuje sukėlė dar praėjusių metų liepos 19 d. rytą, apie 7.20 val., kai važiuodamas Geležinio Vilko g. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs nuvertė greičio matuoklį.
Apie tai, kad autobuso vairuotojas gali būti neblaivus, bendruoju pagalbos telefonu pranešė viena tuo metu į darbą judria gatve važiavusi moteris.
Ji pasakojo, kad vairuotojas, įvažiuodamas į Geležinio Vilko gatvę, vos neatsitrenkė į kelio bortą, „dėl ko pakėlė daug dulkių nuo važiuojamosios dalies“.
„Vėliau jis įvažiavo į Geležinio Vilko gatvę prieš pat tuo metu šia gatve važiuojantį sunkvežimį – nuo tokių pavojingų vairuotojo veiksmų tiek aš, tiek sunkvežimio vairuotojas buvome priversti staigiai stabdyti“, – teigė liudytoja.
Anot jos, netrukus autobuso vairuotojas sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į šalikelėje pastatytą greičio matuoklį ir jį nuvertė.
Laimei, tuo metu autobuse keleivių nebuvo, eismo įvykio metu taip pat nenukentėjo kiti žmonės.
Tą rytą prie autobuso vairo sėdęs I. Pačkovskis teigė, kad visus keleivius buvo išleidęs Vilniaus autobusų stotyje ir važiavo į Šeškinę, iš kur turėjo važiuoti pagal naują maršrutą – iki Sudervės kaimo Vilniaus rajone.
Bet prieš pajudėdamas iš autobusų stoties vairuotojas išgėrė alkoholio – teisinosi, kad gėrė 100 ml ir tik dėl to, jog prieš tai esą buvo apsinuodijęs maistu.
Kai prie nuversto greičio matuoklio apžiūrėti eismo įvykio vietos atvažiavo policijos pareigūnai, autobuso vairuotojas jiems nurodė, kad tiesiog nepastebėjo greičio matuoklio ir todėl jį kliudė.
Vėliau, kai vairuotoją apklausinėjo ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, I. Pačkovskis nurodė, kad važiuojant Geležinio Vilko gatve, prie šiukšlių konteinerių, jam iš paskos „pasignalino“ kažkoks automobilis ir jis staigiai pasuko vairą į dešinę bei nesuvaldė automobilio, trenkėsi į bordiūrą ir atsitrenkė į greičio matuoklį, kol galop sustojo.
Netrukus atsirado ir trečia versija – teisme, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, autobuso vairuotojas nurodė, kad nežino, kas jam tada atsitiko: „Normaliai važiavau, ėjo moteris, į ją pasižiūrėjau, o tada užkabinau bordiūrą ir greičio matuoklį.“
Jeigu ne eismo įvykis, vairuotojas toliau būtų važiavęs autobusu ir vežęs keleivius.
„I. Pačkovskis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ypač intensyviu, darbo dienos metu, t. y. apie 7 val. 20 min., vienoje iš judriausių miesto gatvių, be to, jis viso baudžiamojo proceso metu nebuvo linkęs prisiimti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, t. y. kad būtent jo apsvaigimas nuo alkoholio sąlygojo tai, kad jis atsitrenkė į greičio matuoklį“, – pažymėjo autobuso vairuotojui iškeltą bylą išnagrinėję teisėjai.
Pasak jų, ilgą vairavimo stažą turintis vairuotojas neabejotinai žinojo, kad prieš vairuodamas transporto priemonę, ypač kai tai susiję su darbinėmis funkcijomis, negali vartoti alkoholinių gėrimų ar net turi pasitikrinti savo blaivumą, kaip tai nustatyta darbo tvarkoje, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau jis sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti.
„I. Pačkovskis savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, bet ir padarė eismo įvykį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių“, – nurodė teisėjo M. Povilansko pirmininkaujama kolegija.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad I. Pačkovskis yra itin neatsakingas eismo dalyvis – kartą jis jau buvo praradęs teisę vairuoti dvejiems metams.
„Nuteistasis savo ankstesnius patraukimus administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam buvo linkęs nuslėpti, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog iki šio įvykio niekada nevairavo neblaivus, taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad pirmą kartą per 40 metų vairavo neblaivus – tik bylą nagrinėjančiam teisėjui pagarsinus Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą, pripažino, jog ir anksčiau vairavo neblaivus“, – teismas pabrėžė, kad I. Pačkovskis yra linkęs nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių.
„Netgi pirmą kartą praradęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, po to ją atgavęs, ja naudojasi neatsakingai, tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro, teisės pažeidimai, susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu, kartojasi, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad visuomenėje priimtų elgesio normų nesilaikymas, nėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime“, – teisėjai nurodė, jog transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį.
