Atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis pokalbio metu įvertinimo demilitarizuotos zonos sudarymo idėją.
„Priklauso nuo to, į kurią pusę. Jeigu į Rusijos pusę – tai gerai, nes 100 arba 120 kilometrų yra pakankamai didelis atstumas, kad neįmanoma būtų apšaudyti iš artilerijos“, – teigė jis.
Tačiau yra ir niuansų. Anot D. Antanaičio, atstumas yra per mažas raketų apšaudymams.
„Tačiau, jeigu mes skaičiuojame tik nuo sienos su Ukraina, tai vis tiek gyvenamieji namai ir gyvenvietės nebus pažeistos“, – teigė jis.
Ar tai reiškia, kad Ukraina, kalbėdama apie tokia demilitarizuotą zoną kalba, kad bus atakuojami ir Rusijos pasienio miestai ar kaimai?
„Ukrainiečiai jau pareiškė, kad jie niekada neatakuos civilių objektų, nebent netyčia, o kare pasitaiko netyčinė žala padaryta. Ukrainiečiai sakė, kad į civilinius objektus nesitaiko, naikina tik karinius objektus, todėl, aš manau, ukrainiečiams ir neapsimoka keisti savo žodį ir atakuoti civilinius objektus, nes tada yra didelė tikimybė, kad jie nebegaus Vakarų paramos“, – aiškino D. Antanaitis.
Kontrpuolimas – ar jis jau prasidėjo?
„Aš žiūrėčiau iš karinės pusės. Pavyzdžiui, jeigu mano vadovaujamam arba daliniui duodamas įsakymas kontrpuolimui, tai aš žinau, kad tokią dieną, tokią valandą aš turiu išjudėti į tam tikrą objektą ir atlikti tam tikrą darbą. Tai yra veiksmas ant žemės. Iki to veiksmo ant žemės vyksta paruošiamieji darbai, nes aš niekada nepulsiu ten, kur priešas manęs laukia. Aš noriu, kad priešas atitrauktų savo pajėgas iš ten, kad man lengviau būtų pulti. Tai, aš manau, dabar ką mes matome Belgorodo srityje, kuri ribojasi su Ukraina, tuos visus veiksmus, rusų sukilėlius, taip pat ataką Maskvoje, manau – tai vienas iš paruošiamųjų veiksmų, nes Rusija irgi privalės reaguoti. Ji irgi neturi neribotų resursų. Ji privalės dalį savo karių iš Ukrainos perkelti į Rusijos pusę“, – teigė D. Antanaitis.
Ar Maskvoje vykstančios atakos – vienas iš paruošiamųjų darbų?
„Vis dėlto, iš Ukrainos siųsti dronus į Maskvą yra pakankamai sudėtinga. Be to, rusų sukilėliai ir patys prisiėmė atsakomybę už įvairias atakas Rusijos teritorijoje, todėl reikia kalbėti apie tai, kad Rusijos piliečiai patys kovoja prieš Putino režimą. Tie dronai nebūtinai gali būti ir Rusijos sukilėlių. Man, pavyzdžiui, iš vaizdo buvo sunku identifikuoti, kas tai per dronai, kieno gamybos tie dronai, bet jų buvo pakankamai daug. Tai, reiškia, jie turėjo tuos dronus ir paėmė kaip trofėjinius arba pagamino patys, ir panaudojo juos“, – pasakojo pašnekovas.
„Tai yra per mažų gabaritų dronai. Jų kuro atsargų neužtektų nuskristi iki Maskvos. Valdymo sistema taip pat nutrūktų 30 kilometrų nuskridus arba 40 kilometrų nuskridus nuo valdymo pulto, tai, aš manau, tai, vis dėlto, buvo paleisti dronai iš pačios Rusijos ir kuo arčiau Maskvos“, – teigė D. Antanaitis.
Kokį poveikį gali sukelti tokia ataka, žinant, kad Rusijos sostinė jau yra pažeidžiama?
„Sostinė yra valstybės simbolis, sostinė visada yra valstybės pamatas. Netgi per antrą pasaulinį kartą naciai būtent ir bombardavo Londoną, o ne bet kokį kitą miestą, tam, kad sumažinti britų pasitikėjimą savo Vyriausybe. Taip pat ir sąjungininkai bombardavo Berlyną, naciai atakavo vieną kartą ir Kremlių per antrą pasaulinį kartą, tai aš drįsčiau teigti, kad, ko gero, pirmą kartą nuo Napoleono karų Rusijos sostinė Maskva yra atakuojama“, – pasakojo pašnekovas.
„Jeigu aš gyvenu Vilniuje ir girdžiu aplinkui sprogimus – be abejo, man baisu dėl savo šeimos ir dėl savęs. Tai yra natūralus žmogiškas jausmas. Generolai taip pat bijo, nes pas rusus yra labai įdomus klausimas į visus pasiūlymus: kas už tai atsakys? Ir jie, be abejo, bijo tos atsakomybės“, – teigė D. Antanaitis.
„Kas dėl žmonių, tai, visų pirma, rodo, kad Putinas jau nebevaldo situacijos, jos nebesugeba suvaldyti viduje ir, aš labai viliuosi, kad vidinė trintis po truputį įsibėgėja ir pilietinis karas jau yra kažkur labai arti, ir pakeliui“, – dalinosi jis.
Ar yra ginkluotė, kurios Ukrainai labai reikėtų, ruošiantis kontrpuolimui?
„Visų pirma, tai tau reikia pridengti savo padalinius iš oro. Taip pat tau reikia apsaugoti savo padalinius nuo atakos iš oro, nes rusai tikrai naudos ir šturmo lėktuvus, ir atakų sraigtasparnius, ir, be abejo, tankai. Aš drįsčiau teigti, kad mes suprasime, kad kontrpuolimas prasidėjo tada, kada leopardai išriedės į mūšio lauką“, – teigė Atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas D. Antanaitis.
Nors apie karo baigtį dar kalbėti sunku, tačiau pašnekovas atskleidė ir tai, ko galima tikėtis po jo ir kaip ilgai gis karo žaizdos.
„Viena iš labiausiai užminuotų vietovių Europoje, vis dėlto, buvo buvusios Jugoslavijos respublikos, tačiau jos išsivalė, daugumoje, nuo prieštankinių minų ir priešpėstinių minų – tai užtruko. Tai užtruko dešimtmečius. Afrika taip pat ir Azija – taip pat yra užminuotos. Tai aš drįsčiau teigti, jeigu su užsienio pagalba, su tarptautinių organizacijų pagalba, tam, kad išvalyti visą Ukrainos teritoriją, kuri yra absoliučiai milžiniška, manau, tai užtruktų tarp 15 ir 20 metų“, – aiškino jis.
Reikia nepamiršti ir to, kad reikės atstatyti ištiesus kaimus ir miestus, o į dalį jų – gyventojai gali ir nebesugrįžti.
„Tikėtina, kad kai kurios gyvenvietės išnyko kartu su savo gyventojais, nes rusai tiesiog juos išnaikino tose vietose, tai, be abejo, tai bus apleistos dykynės“, – teigė D. Antanaitis.
„Dar labiau bus pažeistos žmonių emocijos ir žmonių psichologija, nes, vis dėlto, karas – tai žmonių praradimai. Pavyzdžiui, jeigu tu kovoji ir tu matai, kad pataikė į tavo draugą ir vienoj pusėj jo žandikaulis guli, o kitoj pusėj guli jo liemens dalis, tai, be abejo, kažkas pas tave galvoj atsitinka. Aš manau, reikės ne tik atstatinėti miestus, gyvenvietes išminuoti, bet taip pat ir pasirūpinti žmonėmis, kurie grįš iš karo pikti, nusivylę ir pavargę“, – pasakojo pašnekovas.
„Jis greitai nesibaigs. Tokie karai greitai nesibaigia. Ir jie dar lėčiau baigiasi žmonių protuose“, – apie karo baigtį teigė D. Antanaitis.