Ėmėsi veiksmų
Konservatoriai buvo paskelbę ultimatumą prezidentūrai: jeigu nebus išspręsti ginčai dėl ambasadorių, bus imtasi veiksmų. Tiesa, paaiškėjo, kad veiksmai jau vyksta kurį laiką – vyksta tyrimas, ar G. Landsbergio ir G. Nausėdos ginčuose nebuvo atskleista slapta informacija.
„Vienokių ir kitokių žmonių pavardžių viešinimai. Šalia to, kad tai, galimai, yra ir pažeidimas, esame įpareigoti Valstybės saugumo departamento pradėti tyrimą ir esame tyrimą pradėję“, – pirmadienį žurnalistams teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Dėl kokių pavardžių ir kieno paviešintų – jis nekomentuoja.
„Galėsime patikslinti visą informaciją“, – žadėjo ministras.
Prezidentas interviu portalui tv3.lt buvo įvardijęs, kad ambasadoriaus Lenkijoje konkursuose dalyvavo diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Pats G. Landsbergis yra netiesiogiai patvirtinęs, kad vienas G. Nausėdos atmestų kandidatų buvo Giedrius Puodžiūnas.
„Tai kenkia tiems žmonėms“, – teigė G. Landsbergis.
Numatomi ir tam tikri pokyčiai
Pagal įstatymą, galimą slaptos informacijos atskleidimą tiria ta institucija, kuri tą informaciją ir įslaptino. Šiuo atveju, tai – Užsienio reikalų ministerija, o, kad VSD nurodytų G. Landsbergio vadovaujamai ministerijai pradėti tyrimą, prisidėjo ir patys konservatoriai.
„Reaguodamas į gautą Seimo nario Mato Maldeikio paklausimą dėl galimo valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimo ir viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimus kandidatus į ambasadorius, kaip numato teisės aktai, Valstybės saugumo departamentas kreipėsi į paslapčių subjektą – Užsienio reikalų ministeriją“, – buvo teigiama VSD komentare.
Taip pat ketinama keisti įstatymą ir aiškiau apibrėžti ambasadorių skyrimo tvarką.
„Tai tą neaiškumą kandidatūrų derinimo užbaigtų, nes, iš tikrųjų, 30 metų veikė tokia nerašyta tvarka, kuri, matyt, turi būti parašyta“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (TS-LKD) Žygimantas Pavilionis.
Siūloma įstatymu nustatyti aiškius terminus, per kiek laiko prezidentas turėtų apsispręsti dėl ambasadorių.
„Labai svarbu yra paties paskyrimo terminai. Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja“, – pastebėjo Ž. Pavilionis.
Opozicija siūlymui įstatymu sureguliuoti tvarką pritaria.
„Reikia įrašyti į įstatymą, kaip kandidatūros, aptartos tarp Vyriausybės ir prezidento, atkeliauja į Užsienio reikalų komitetą ir per kiek laiko“, – teigė Užsienio reikalų komiteto narys (LVŽS) Giedrius Surplys.
Tiesa, anot parlamentarų, tris dešimtmečius prezidentai ir ministrai dėl ambasadorių susikalbėdavo ir be atskiro įstatymo, tačiau taip situacija klostėsi tik iki G. Landsbergio ir G. Nausėdos ginčo.
„Būtent šita spraga, tokiu atveju, kaip šiuo metu mes turime, kai susiklosto toksiški santykiai tarp Užsienio reikalų ministro ir prezidento, gali kelti tokias patines situacijas“, – tvirtino G. Surplys.
Neaiškumų pasitaikė ir anksčiau
Prezidentūra nurodė, kad idėją ambasadorių skyrimą nustatyti įstatymu komentuos tada, kai bus aiškūs siūlymai. Daugiausiai ginčų – dėl ambasadoriaus Lenkijoje, bet iš viso dabar yra ieškoma 13 ambasadorių. Anot G. Landsbergio, prezidentas šį procesą sustabdė po to, kai į Vilnių buvo sugrąžintas ambasadorius Londone Eitvydas Bajarūnas.
„Yra buvusios nustatytos procedūros, kuriomis mes vadovaujamės ir prezidentūra taip pat. Pono Bajarūno atvejis atnešė sumaištį prezidentūroje, ką jie praktiškai atvirai yra pateikę“, – teigė G. Landsbergis.
Bet problemų dėl ambasadorių skyrimo buvo ir prieš 3 metus. G. Nausėda ambasadoriais neskyrė Lino Linkevičiaus, Raimondo Karoblio, Eimučiui Misiūnui nepavyko grįžti dirbti teisėju. G. Nausėda netgi sugalvojo naują terminą – buvusiems Skvernelio Vyriausybės ministrams liepė „politiškai atvėsti“.
Vėliau paaiškėjo, kad bent dėl R. Karoblio galėjo būti konkrečių priežasčių. Pats R. Karoblis nepaneigė, kad jis nepakluso G. Nausėdos spaudimui į karinės žvalgybos vadus skirti prezidento siūlytą kandidatą.
Visą reportažą rasite LNK portale:
