Seime ji susitiko su parlamentinių Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariais. Pasak ES Komisijos įgaliotinės, susitikime su parlamentarais ji pabrėžė, kaip svarbu imtis sprendimų, mažinančių klimato šilimą.
Dėl pramonės, šiluminių elektrinių, automobilių išmetamų medžiagų mažėja planetą supantis ozono sluoksnis ir dėl to kyla atmosferos temperatūra.
Paklausta, kaip vertina pasiūlymus uždaryti aplinkos apsaugos požiūriu švarią energiją gaminančią Ignalinos atominę elektrinę, ES Komisijos įgaliotinė sakė, jog tai yra "sudėtingas ir jautrus klausimas".
Pažymėjusi, jog branduolinė energetika yra tik sąlyginai saugi, nes įvykus avarijai, jos pasekmės būtų ilgalaikės ir apimančios didelę teritoriją, M.Wallstrom teigė asmeniškai mananti, kad branduolinė energija nėra patikima.
"Aš nemanau, kad tai yra patikimas energijos šaltinis. Be to, jis yra nepaprastai brangus", - sakė ji. "Mes nesitikime, kad branduolinė energetika išspręs klimato pasikeitimo problemą", - pridūrė ji.
Savo ruožtu, ES Komisijos įgaliotinė pareiškė raginanti visas valstybes kandidates investuoti kaip galima daugiau lėšų į atsinaujinančius energijos šaltinius.
"Tačiau mes, kaip Komisija, neturime kompetencijos nuspręsti, kokius energijos šaltinius turi naudoti valstybės narės. Tai, žinoma, priklauso nuo Lietuvos žmonių, kokius energijos šaltinius pasirinkti", - pareiškė ES Komisijos įgaliotinė aplinkosaugai.
Kaip žinoma, aukšti ES pareigūnai yra paraginę Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę iki 2009 m., nes jos, sovietinės gamybos reaktoriai, laikomi nepatikimais.
Lietuva jau yra nusprendusi iki 2005 m. uždaryti pirmąjį reaktorių, tačiau sprendimas dėl antrojo reaktoriaus datos kol kas nėra priimtas. Uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, daugiau elektros energijos turės būti gaminama šiluminėse elektrinėse.
Penktadienį M.Wallstrom taip pat susitiko su aplinkos ministru Arūnu Kundrotu, vyriausiuoju derybininku Petru Auštrevičiumi, Seimo Europos reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų nariais, Vilniaus universitete su studentais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarė aplinkosaugos klausimus.
Norėdama susipažinti su Lietuvos laukiančiais uždaviniais sprendžiant atliekų tvarkymo klausimą, ji taip pat apžiūrėjo netoli Šiaulių esantį Kairių sąvartyną.
Europos Komisija nutarė skirti 5,26 mln. eurų (apie 18,5 mln. litų) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo projektams, tarp jų ir Kairių sąvartyno uždarymui. Pastarajam projektui numatoma skirti 1,37 mln. eurų (apie 4,8 mln. litų).
Rugsėjo pradžioje Vilniuje viešėjo EK Aplinkos apsaugos direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Jeanas Francois Verstrynge'as (Žanas Fransua Verstrenžas). Tuomet jis teigė, kad EK nuogąstauja dėl nepakankamų investicijų į aplinkosaugą Lietuvoje ir paragino jas didinti.
Iki šių metų spalio mėnesio EK per ISPA fondą skyrė 58 mln. eurų (apie 204 mln. litų) keturiems nutekamųjų vandenų valymo ir geriamojo vandens tiekimo projektams finansuoti Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Jonavoje bei dviems atliekų tvarkymo projektams Alytaus ir Tauragės rajonuose.
Neseniai EK skyrė 2,16 mln. eurų (apie 7,6 mln. litų) instituciniams gebėjimams stiprinti įgyvendinant reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos kontrolės ir klimato pokyčio.
Lietuva taip pat gavo 2,23 mln. eurų (7,8 mln. litų) dydžio finansinę paramą, kuri padengė Lietuvos įnašo dalį už teisę dalyvauti Kopenhagoje įsikūrusios Europos aplinkosaugos agentūros veikloje.
Derybas dėl vieno iš sudėtingiausių dėl savo apimties ir įgyvendinimo kaštų - Aplinkos skyriaus - Lietuva preliminariai baigė birželio pabaigoje. Numatoma, kad iki 2009 metų kasmet aplinkosaugos standartų įgyvendinimui reikės apie 200 mln. litų.
Didžiausios investicijos planuojamos atliekų tvarkymo sistemų ir vandenvalos įrenginių statybos srityse. Pusę reikiamų lėšų - apie 100 mln. litų kasmet - ketina skirti Europos Sąjungos fondai, kitą dalį sudarys valstybės biudžeto, tarptautinių finansinių institucijų lėšos.
Lietuva Aplinkosaugos srityje susitarė dėl trijų pereinamųjų laikotarpių: pakuočių ir pakavimo atliekų tvarkymo, miestų nuotekų valymo, lakių organinių junginių. Dabar Lietuva yra baigusi derėtis dėl 18 iš 31 derybinio skyriaus. Kitą savaitę su ES turėtų būti suderinti dar 3 skyriai.
Lietuva tikisi baigti derybas kitų metų pabaigoje ir nuo 2004 metų būti pasirengusia prisiimti narystės ES įsipareigojimus. "Aš tikiuosi, kad mes greitai galėsime pasveikinti Lietuvą tapus nauja ES nare", - penktadienį spaudos konferencijoje sakė M.Wallstrom.