Specialistai pateiks duomenis apie kalno sandarą, jo inžinerinių geologinių bei hidrogeologinių sąlygų įvertinimą, Gedimino kalno 3D modelį bei siūlymus dėl šlaitų tvarkymo.
Tyrimus organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, atliko bendrovė „Geobaltic“.
Gedimino kalno geologiniai tyrimai pradėti pernai vasaros pabaigoje, baigti – šių metų pavasario viduryje, BNS informavo Lietuvos nacionalinis muziejus.
„Tyrimų metu išgręžta 15 gilių gręžinių, jų mėginiai buvo detaliai ištirti laboratoriniais tyrimais. Atlikus šiuos tyrimus patvirtinta Gedimino kalno grunto sandara ir nustatyti grunto sluoksnių fiziniai ir mechaniniai parametrai“, – sakė Nacionalinio muziejaus atstovas Arminas Šileikis.
Geologinių tyrimų pagrindu Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai sukūrė 3D modelį. Į jį suvesti ir 1973 metais daryti, ir naujausi geologiniai tyrimai.
Pasak A. Šileikio, 3D modelio pagalba galima įvairiais pjūviais matyti Gedimino kalno geologinę sandarą ir geologinius sluoksnius, tai suteikia galimybes bendrovei „Hidroterra“ įvertinti Gedimino kalno šlaitų ir statinių pagrindų stabilumą, priimti tinkamiausius sprendinius, kaip sutvirtinti kalno šlaitų stabilumą.
„Hidroterra“ su Lietuvos nacionaliniu muziejumi yra pasirašiusi sutartį, kad parengs Gedimino kalno Vilniuje sutvarkymo projektą.
Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.