"Toks fenomenas Lietuvoje užfiksuotas pirmą kartą. Nesame girdėję, kad po žemėmis kauptųsi smalkės ir kitose pasaulio valstybėse", - teigia LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Kaip informavo geologijos specialistas, LGT Jurbarko rajono Vajotų kaimo žemės gelmėmis pradėjo domėtis 2003 m. rugpjūtį, kai kasant šulinį žuvo du dujomis apsinuodiję žmonės.

"Kadangi žinojome, kad netoliese prieš penkiolika metų taip pat apsinuodijęs dujomis žuvo šulinį kasęs vyras, nutarėme detaliau ištirti žemės gelmes ir jų keliamą pavojų", - teigia J.Satkūnas.

Kartu su Jurbarko rajono savivaldybe organizavus geologinius tyrimus buvo ištirtos Vajotų, Rauktiškių bei Dainių kaimų apylinkių žemių gelmės, lemiančios požemių dujų kaupimosi bei migravimo sąlygas. "Pavojingiausias smalkių kiekis veržėsi iš Vajotuose, Aloyzo Šulskio sodyboje, kur pernai žuvo žmonės, padaryto gręžinio", - sakė LGT direktoriaus pavaduotojas.

Pagal Lietuvoje galiojančias normas pavojinga žmogaus sveikatai laikoma aplinka, kurioje 23 mg CO tenka vienam kub. metrui. Vokietijos Aplinkos agentūros duomenimis kenksminga smalkių doze laikoma, jei žmogus pusę valandos būna patalpoje, kurioje jų koncentracija viršija 4,6 mg CO viename kub. metre

Vajotuose smalkių koncentracijos vidurkis viename kub. metre siekė 25,3 mg CO. "Tačiau čia tik vidurkis. Protarpiais gręžinio paviršiuje smalkių koncentracija buvo gerokai didesnė", - teigia J.Satkūnas.

Pasak jo, esant tokiai smalkių koncentracijai be specialios apsaugos šiose apylinkėse pavojinga kasti ne tik šulinius, bet ir gilesnes duobes.

"Mūsų patarimas būtų vietoje šulinių įsirengti gręžinius, kurie nebūtų pavojingi. Žmonės pasakoja, kad jų šuliniuose kartais iš vandens kyla burbulai. Tai taip pat gali būti smalkės ir pasilenkus virš šulinio galima apsinuodyti", - teigia specialistas.

Kaip informavo J.Satkūnas, kol kas tikslių smalkių susidarymo priežasčių geologai nedrįsta įvardinti.

"Smalkės susidaro vykstant degimo procesui, kai trūksta deguonies. Tikėtina, kad molingoje žemėje, po molio sluoksniu susikaupusios metano dujos trūkstant deguonies virto smalkėmis, kurios sujudinus žemę kyla į viršų. Tačiau tai tik prielaida", - teigia geologijos specialistas.

Geologai neatmeta galimybės, kad ir kitose molingose Lietuvos vietose šulinius kasantys žmonės galėjo žūti ne nuo metano dujų, kaip manyta, bet nuo smalkių. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir vykdo valstybinius žemės gelmių tyrimus, reguliuoja ir kontroliuoja žemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupia, saugo ir valdo valstybinę geologinę informaciją.

Svarbiausias Geologijos tarnybos uždavinys - užtikrinti racionalų žemės gelmių naudojimą ir jų apsaugą.