Dėl automobilių taršos mokesčio pertvarkos Seimas balsavo sausio 12-ąją.
Pertvarką teikęs aplinkos ministras S. Gentvilas vietoje dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio siūlė taikyti naują kasmetinį mokestį už transporto priemonės naudojimą.
Seime siūlymas nesulaukė reikiamo palaikymo: per pateikimą už balsavo 42 parlamentarai , prieš buvo 35, 15 susilaikė.
Iniciatyvos neparėmė ir kai kurie partneriai iš valdančiosios koalicijos: išvis nedalyvavo balsavime, o kai kurie – konservatorius Algis Strelčiūnas, Laisvės frakcijos atstovai Artūras Žukauskas ir Tomas Vytautas Raskevičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis – balsuodami susilaikė.
Po šios nesėkmės S. Gentvilas teigė, jog į Seimą su automobilių taršos mokesčiu daugiau neis, esą tai kitų ministerijų – Susisiekimo, Finansų – atsakomybė.
„Neteiksime automobilių taršos mokesčio. Buvo bandymas, jis buvo atmestas. Mes taršos problemas spręsime, bet kitomis priemonėmis“, – interviu Delfi pasakojo ministras.
Tąkart jis teigė, jog taršos problemą sieks spręsti kitaip: bandys griežtinti standartus, kad gatvėse neliktų kelių procentų automobilių, kurie teršia, dūmija ir yra techniškai netvarkingi.
Į Seimą žada grįžti su patobulinimais
Su atitinkama iniciatyva ministras į Seimą atėjo spalio 10 dieną ir siūlė drausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matyti rūkstantys dūmai, taip pat siūlė leisti lengvuosius automobilius tikrinti ne tik techninės apžiūros metu, bet ir esant reikalui kelyje.
Parlamentarai iniciatyvai nepritarė: už balsavo 58, prieš buvo 29 tautos atstovai, o 32 balsuodami susilaikė.
Kaip ir praėjusį kartą, dėl siūlymo kai kurių valdančiųjų frakcijų atstovai išvis nebalsavo, kai kurie susilaikė (Seimo konservatoriai Justas Džiugelis, Kazys Starkevičius, Irena Haase, Antanas Matulas, Valdas Rakutis, Algis Strelčiūnas, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė Abramikienė), keli buvo prieš (Seimo konservatoriai Audronius Ažubalis ir Linas Slušnys).
Siūlymui drausti eksploatuoti automobilius, iš kurių rūksta dūmai, balsų dauguma nepritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas – esą klausimas nebuvo išdiskutuotas numatant papildomas funkcijas policijai ir Lietuvos transporto saugos administracijai.
Nepaisant to, S. Gentvilas leido suprasti, jog nepasiduos, siūlymus tobulins ir su automobilių taršos mažinimo iniciatyvomis į Seimą sugrįš.
„Siūlymas buvo atmestas labiau dėl formalumo, ne dėl to, kad esmė ne ta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturėdamas kvorumo ir laiko pasiėmė, sako, ai, nesvarstysim, registruokit atskirą projektą – tokie ir užkulisiai. Tai po to ir nubalsavo <...>.
Mes su Susisiekimo ministerija, policija ir kitais turime bendrą darbo grupę dėl techninės apžiūros, dėl stabdymo keliuose, tikslinių priemonių teršiantiems automobiliams, nes visi kiti vairuotojai ir pėstieji yra to aukos. Mes grįšime į Seimą su pakeitimu“, – Delfi pasakojo S. Gentvilas.
Strelčiūnas: reikalavimai nelogiški, pertekliniai
Dabar teikti siūlymus, susijusius su automobilių tarša ir papildomomis išlaidomis, kai turime energetikos krizę, ne laikas, Delfi teigė Seimo konservatorius A. Strelčiūnas.
„Įsivaizduokite, pagyvenęs žmogus, pensininkas turi tą seną automobilį ir nuo kitų metų, ypatingai dabar, kai už šildymą reikia tiek mokėti, jam reikėtų keisti automobilį. Jis to nesugeba“, – pažymėjo politikas.
Be to, jo įsitikinimu, siūlymus, susijusius su transporto priemonių taršos mažinimu, reikėtų teikti pažvelgus į situaciją sistemiškai, geriau juos parengus.
„Turime pasižiūrėti, kaip yra užsienyje. Yra pastatomi prie sankryžų davikliai ir nustatomas taršumas, o dabar čia toks neobjektyvumas – pamatė dūmą, reiškia, jam reikia iš naujo eiti techninę apžiūrą. Tam ir yra techninė apžiūra, kuri vyksta kas dveji metai, patikrinamas automobilis.
Aš galvočiau, kad čia yra pertekliniai reikalavimai, arba turi būti kažkokie sisteminiai [pakeitimai], kažkoks pereinamasis laikotarpis“, – svarstė A. Strelčiūnas.
Taip pat, anot jo, atrodytų nelogiška leisti teršti ir miestuose deginti mazutą, ir tuo pačiu sugriežtinti automobilių apžiūrą dėl taršos:
„Kodėl mes dabar planuojame deginti mazutą. Gaunasi neadekvatūs sprendimai: vienoj vietoj leidžiam teršti, o kitoje vietoje ne.“
Svarstoma apie mokestį juridiniams asmenims
Delfi kalbinta Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad su taršos mažinimu susiję siūlymai yra drąsūs ir reikalingi ir dažniausiai visuomenėje kelia aistras.
Jos žiniomis, siūlymas dėl automobilių taršos mokesčio yra tobulinamas, ieškoma kompromiso, kad palaikymo Seime jam būtų daugiau.
„Dėl automobilių taršos mokesčio tikrai buvo nemažai diskutuota dar iki projekto pateikimo. Mano nuomone, buvo galima pratęsti tas diskusijas praleidžiant [projektą] per pateikimą ir kalbantis Seime. Seimo valia buvo kitokia, bet aš suprantu, kad įstatymo projektas koreguojamas ir korekcijos gana ryškios.
Jeigu jos ir apimtų kažkokią dalį žmonių, tai tikrai nebūtų fiziniai asmenys, greičiausiai būtų juridiniai asmenys, bet čia tik iš to, kiek man teko girdėti, plačiau negalėčiau komentuoti. Yra ieškoma kompromiso ir žiūrima, kaip padaryti taip, kad projektas gautų didesnį palaikymą“, – komentavo parlamentarė.
Apie siūlymą drausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matyti rūkstantys dūmai, anot politikės, nebuvo taip plačiai diskutuota.
„Suprantu, kad ministras ateis su atskiru įstatymo projektu, tikiuosi, kad tada bus proga aptarti išsamiau.
Tikrai nedramatizuočiau situacijos, bet būna, taip, parlamentas rodo savo politinį raumenį, bet aš visą laiką už tai, kad, kai nėra įmanoma sutarti dėl aiškesnių nuostatų, galėtume surasti kompromisą“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tiesa, sunku, anot jos, pasakyti, ar šioje Seimo kadencijoje bus priimti kokie nors sprendimai, kurie skatintų gatvėse naudoti mažiau taršias transporto priemones:
„Sunku pasakyti, bet tai bus darbotvarkės klausimas, nes tai irgi yra problema. Energetikos krizė yra didelis išbandymas, bet įsipareigojimai dėl taršos mažinimo irgi yra pakankamai svarbūs. Manau, Seime dar tikrai bus apie tai diskutuojama.“
Mažeika: ministras buvo nepasiruošęs
Buvusio aplinkos ministro, atstovo iš opozicinių „valstiečių“ Kęstučio Mažeikos įsitikinimu, Seime yra politinės valios priimti sprendimus, kurie padėtų mažinti taršą gatvėse. Bet, anot jo, pirmiausia ministras į Seimą turėtų ateiti ir pats geriau pasiruošęs, ir parengęs kokybiškesnius siūlymus.
„Kalbant apie paskutinį pasiūlymą, susidarė toks vaizdas, kad pats ministras kai kurių projektų nėra skaitęs. Jis aiškino lyg viena, o pačiame projekte parašyta visai kitaip. Ar ministras išsiblaškęs, ar jam yra kiti prioritetai, bet matosi, kad yra nepasiruošta ir jis ateina galvodamas, kad čia savaime viskas turi būti.
Kolegos valdantieji, matyt, tai vertina ir todėl toks ir rezultatas. Jau ne pirmas kartas. Kažkaip ministras, gaila, bet išvadų nedaro“, – Delfi komentavo opozicionierius.
Jis kritikavo pastarąją S. Gentvilo iniciatyvą dėl dūmijančių automobilių užkardymo.
„Žmogus pamatęs [transporto priemonės dūmus] turėtų skambinti policijai, policija turėtų gaudyti dūmijantį automobilį, kiekvienas policijos automobilis turėtų turėti įrangą tam dūmingumui nustatyti, – vardijo K. Mažeika. – XXI a. problemas bandoma spręsti XIX a. būdais.“
Ribojimai nuo 2027 metų
Rugpjūtį Vyriausybė patvirtino atnaujintą Nacionalinio oro taršos mažinimo planą, kuriame iškeliamas tikslas Lietuvoje pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių.
Viso to ketinama siekti įtvirtinant teisinį reglamentavimą, skatinantį mažiau taršių kelių transporto priemonių įsigijimą ir registravimą nuo 2027 metų.
Konkrečiai siūloma priemonė aprašoma taip: „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą.“
Euro 4 transporto priemonės 2027 metais bus 17 metų senumo.
Kaip konkrečiai bus ribojamas senų transporto priemonių registravimas, kol kas neaišku, bet svarstoma griežtinti reikalavimus minėtų automobilių techninei apžiūrai ir registracijai.
Skelbta, kad šios priemonės nebus pakaitinės anksčiau Seime teiktam automobilių taršos mokesčiui. Dėl jo diskusijos tęsiasi Vyriausybėje.
