Anksčiau reikalų su teisėsauga neturėję vyrai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn – vienoje informacinių sistemų ir programinės įrangos kūrimo kompanijoje projektų vadovu dirbantis Aurimas K. ir jo draugas Darjušas T., dirbantis viename sostinės medicinines reabilitacijos paslaugas teikiančiame centre plėtros skyriaus specialistu, buvo apkaltinti neteisėtu disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai ir nepilnamečiai asmenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi kaltinamiesiems iškeltą baudžiamąją bylą, nusprendė juos pripažinti kaltais ir už disponavimą vaikų pornografija skyrė po 3,5 tūkst. eurų baudas. Į valstybės biudžetą jas nuteistiesiems teisėja leido sumokėti per vienerius metus.

Be to, iš vyrų buvo konfiskuoti trys mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteris, kuriame jie laikė vaikų pornografiją – teismas konstatavo, kad ši technika yra nusikaltimų įrankiai.

Kad vilniečiai kaupia pornografiją su vaikais, Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pranešė JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras – jis turi galimybę virtualioje erdvėje stebėti, kas socialiniuose tinkluose bei elektroniniame pašte išsisaugo ar išsiunčia pornografinio turinio medžiagą.

Šią informaciją pareigūnai galėjo patikrinti tik atlikdami kratą vyrų gyvenamojoje vietoje – į vieną sostinės daugiabutį ankstyvą rytą atvykę pareigūnai Aurimo K. ir Darjušo T. paprašė pateikti mobiliojo ryšio telefonus ir kompiuterius. Šie iš karto suprato, kodėl ši technika sudomino kriminalistus – vyrai klusniai vykdė teisėsaugos pareigūnų nurodymus.

O kai buvo iškviesti į policijos komisariatą, jiems buvo įteikti pranešimai apie garbės nedarančius įtarimus.

Tyrimo metu ekspertai iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos labolatorijos patvirtino, kad vyrų telefonuose ir kompiuteryje rasti vaizdo įrašai yra draudžiami – juose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai.

Anot pareigūnų, Aurimas K. į savo „Google“ paskyrą buvo įkėlęs dokumentą, kuriame buvo išsaugoti vaizdai su vaikų pornografiniais įrašais, o vėliau į savo du mobiliojo ryšio telefonus atsisiuntė ne mažiau kaip 19 vaizdo įrašų su vaikais.

Tuo metu kartu su Aurimu K. gyvenantis Darjušas T., pareigūnų teigimu, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu bei kompiuteriu iš nenustatyto šaltinio atsisiuntė ir išsisaugojo ne mažiau kaip 10 vaizdo įrašų su seksualiai išnaudojamais vaikais.

Asociatyvi nuotrauka
Abu vyrai pripažino kaltę dėl jiems pateiktų kaltinimų, todėl baudžiamasis procesas, kuris prasidėjo tyliai, nes apie tokius įvykius policija visuomenei nepraneša, taip pat baigėsi be jokio triukšmo – teismas jiems iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjo rašytinio proceso metu, kaltinamiesiems nedalyvaujant, jiems buvo paskirtos valstybinį kaltinimą palaikiusės prokurorės pasiūlytos piniginės baudos.

Per apklausą Aurimas K., kuris pagal užimamas pareigas turėtų gerai išmanyti informacines technologijas, pareigūnams bandė įrodyti, jog vaizdo įrašai jo mobiliojo ryšio telefone galėjo išsisaugoti atsitiktinai.

Vyras teigė, kad labai dažnai internete žiūri pornografiją, tačiau, pabrėžė, ne vaikų, o suaugusiųjų.

„Daug naršau internetinėse puslapiuose su suaugusiųjų pornografija, daug žiūriu pornografinių įrašų, be to, savo telefono aparatuose turiu atsiuntęs programėlių „Telegram“, „Whatsapp“ ir esu prisijungęs prie pornografinio turinio suaugusiųjų grupių, kurios yra skirtos homoseksualios orientacijos vyrams, – sakė Aurimas K. – Į šias grupes jokių vaizdų nekeliu, tik kartais peržiūriu turinį – tai, ką publikuoja kiti asmenys. Galbūt todėl kitų žmonių įkeltos nuotraukos ir vaizdo įrašai galėjo išsisaugoti man priklausančiuose mobiliojo ryšio telefonuose.“

Projektų vadovu dirbantis vyras pažymėjo, kad „kartais negali nustatyti“, ar nuotraukoje ar vaizdo įraše esantis asmuo yra pilnametis ar nepilnametis.

Be to, jis tyrėjams aiškino, kad visa tai, kas buvo rasta jam priklausančiuose telefonuose, priklauso tik jam, o kartu gyvenantis jo draugas Darjušas T. apie tai esą nieko nežinojo.

Ar žinojo, kad Aurimas K. siunčiasi vaikų pornografiją, Darjušas T. pareigūnams taip ir nepasakė, tačiau nebandė neigti pareikštų kaltinimų – tai, ką nustatė policijos pareigūnai, yra tiesa.

„Kartu su Aurimu K. gyvename kaip šeima, esame homoseksualios orientacijos vyrai“, – sakė reabilitacijos centre dirbantis Darjušas T.

Jis pažymėjo, kad su draugu mobiliojo ryšio įrenginiais naudojasi atskirai ir jie nežino vienas kito slaptažodžių, todėl už visą juose esančią informaciją kiekvienas atskingas asmeniškai.

Darjušas T. neslėpė, kad telefone yra įsidiegęs daugybę pokalbių programėlių, taip ir pat pažinčių.

„Šių programėlių pagalba bendrauju su kitais asmenimis, kurie taip pat yra homoseksualios orientacijos, – sakė įtariamasis. – Be to, esu prisijungęs prie įvairių grupių, kuriuose yra įdedama daug pornografinio turinio medžiagos.“

Atsakomybėn patrauktas vyras pažymėjo, kad visi jo kompiuteryje bei telefone rasti įrašai su vaikais buvo iš uždarų grupių internete – esą jie automatiškai išsisaugojo jo įrenginiuose.

„Nesidomiu vaikų pornografija, specialiai vaikų pornografijos neieškojau“, – aiškino Darjušas T.

Kaip Delfi.lt rašė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.

„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.

Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.

Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, pastarosios nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kuris vaikas, todėl apie tai reikia kalbėti jau mokyklos suole.

„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)