Lietuvoje formuojasi savivaldybės, kurias būtų galima pavadinti tikrais mūsų šalies skauduliais.
Žemėlapis „Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)

Tai parodė Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto demografės Vaidos Tretjakovos atliktas tyrimas „Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“. Specialistė stebėjo penkerių metų kūdikių gimstamumo rodiklius tarp 15-19 metų amžiaus merginų.

„Paauglių gimdymo rodiklių savivaldybėse analizė patvirtina miesto ir kaimo skirtumus ir atskleidžia dar didesnę teritorinę gimstamumo paauglystėje variaciją Lietuvoje.

Visais atvejais miestų savivaldybėse paauglių gimdymo rodiklis yra mažesnis nei rajonų savivaldybėse, kai kuriuose didžiuosiuose miestuose siekiantis itin žemas vertes. Pavyzdžiui, Vilniuje – 6,5 kūdikio 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų, Kaune – 8,5.

Tuo metu kai kuriose labiau kaimiškose savivaldybėse rodiklis yra net 5 ar 4 kartus didesnis: Pagėgių savivaldybėje jis siekia 30,9, o Kalvarijos – net 36 kūdikius 1 tūkst. moterų“, – išsiaiškino ji.

„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)
„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)

Daugiau dėmesio skyrėme gimstamumo didinimui

Pasak demografės, tyrimo metu buvo stebėti metai nuo 2010-ųjų iki 2014-ųjų, skaičiuotas vidurkis, kiek kūdikių gimsta per metus. Tokia metodika, tikino V. Tretjakova, taikoma, kad atskirų metų svyravimai nepadarytų itin didelės įtakos gautiniams rezultatams.

„Grupė yra 15-19-os metų amžiaus merginų, nes Statistikos departamentas nepateikia informacijos smulkesnėmis grupėmis, atsižvelgiant į savivaldybes. Jie nurodo tik gimdymus iki 15 m. ir 15-19 m. amžiaus grupėse. Taigi negalėjau skaičiuoti, tarkime, tik nepilnamečių rodiklių – ateityje bandysime tai padaryti, prašydami papildomų duomenų, už kuriuos, tiesa, jau reikės mokėti“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, Lietuvos demografinių gimstamumo tyrimų moksliniame diskurse specifinei gimdymo ankstyvame amžiuje problematikai iki šiol nebuvo skiriamas dėmesys, nes po Nepriklausomybės atkūrimo fiksuotas spartus gimstamumo mažėjimas, todėl orientuotasi būtent į šio rodiklio didinimo prielaidų analizę.

Vaida Tretjakova
Vaida Tretjakova
© DELFI / Domantas Pipas

Atspindi nelygybę tarp Lietuvos regionų

V. Tretjakova aiškino pastebėjusi, didžiausiais gimdymo jauname amžiuje rodikliais išsiskiria savivaldybės, kuriose yra ir aibė kitų problemų.

„Socialinėje geografijoje vartojame didžiausio periferingumo sąvoką. Tokios savivaldybės išsiskiria prastais socioekonominiais rodikliais. Pavyzdžiui, dažnu atveju fiksuojamas didesnis socialinių išmokų gavėjų skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų, didesnis bedarbių skaičius ir panašiai. Matyti, kad tose savivaldybėse yra šiek tiek daugiau socialinių ir ekonominių sunkumų, problemų“, – dėstė V. Tretjakova.

Išsiaiškinusi tai, demografė sakė iškėlusi ir hipotezę, kad ankstyvo gimstamumo rodikliai iš dalies atspindi ir socialinę, ekonominę nelygybę tarp Lietuvos regionų.

Kelia skirtingas hipotezes

Nagrinėdama tyrimo metu gautus duomenis ji sudarė ir du žemėlapius. Juose, pastebėjo DELFI pašnekovė, skirtumai matyti net tik tarp savivaldybių, bet ir tarp atskirų Lietuvos dalių.

„Ne tik Kalvarijos ir Pagėgių rodikliai didesni, yra tokių savivaldybių ir, tarkime, šiaurės Lietuvoje, išsiskiria ir rytinė Lietuvos dalis, Šalčininkai“, – vardijo V. Tretjakova.

Anot demografės, kartu su kolegomis ji įžvelgė, kad, pavyzdžiui, Šalčininkų krašte gyvena daugiau lenkų tautybės žmonių, kurie galbūt dažniau vadovaujasi katalikiškomis pažiūromis, tad, tikėtina, tai gali nulemti sprendimą gimdyti, o ne nutraukti nėštumą, nors pastojusioji – ir itin jauna.

„Viena iš hipotezių ir – galbūt tam tikrose savivaldybėse ir reprodukcinės sveikatos paslaugos paaugliams sunkiau prieinamos nei miestų, tarkime, ir nėštumo nutraukimo. Dėl to, kai paauglė pastoja, galbūt didesnė tikimybė, kad vaiko ji susilauks, o ne nutrauks nėštumą“, – sakė demografė.

„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)
„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)

Kaime vaikų susilaukia anksčiau: išvardijo išskirtines savivaldybes

Vadovaujantis tyrimu, kaime paauglių gimdymo rodiklis gerokai didesnis nei mieste: 18,2 kūdikio 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų (mieste – 10,3). Įdomu tai, kad nors nuo 2001 m. skirtumas tarp miesto ir kaimo mažėjo, jis išlieka gana didelis – 1,8 karto (2001 m. buvo 2,2 karto). Tokia situacija nuosekli bendrų gimstamumo tendencijų Lietuvoje atžvilgiu – kaime moterys vaikų susilaukia anksčiau nei gyvenančios mieste.

Didžiojoje dalyje Lietuvos savivaldybių paauglių gimdymo lygis varijuoja nuo 10 iki 20 kūdikių 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų.

Kaip minėta, aukščiausi rodikliai užfiksuoti Kalvarijos savivaldybėje – 36 kūdikiai 1 tūkst. moterų, toliau eina Pagėgių (30,9), Šalčininkų r. (26,5), Šilutės r. ir Kazlų Rūdos (24,3), Akmenės r. (24), Varėnos r. (23,2), Radviliškio r. (22,5), Zarasų r. (21,9), Alytaus r. (21,4), Telšių r. (21,3), Pasvalio r. (20,8) savivaldybės. Rodiklio vertė varijuoja apie 20 dar keturiose savivaldybėse: Rietavo (20,5), Kelmės r. ir Mažeikių r. (20,1), Pakruojo r. (20).

„Daugelis šių savivaldybių išsidėsčiusios šiaurės, šiaurės vidurio ir vidurio vakarų Lietuvoje. Dar vienas aukštų paauglių gimdymo rodiklių arealas formuojasi pietų Lietuvoje, ypač pietryčiuose. Šiaurės rytų Lietuvoje taip pat yra savivaldybė (Zarasų r.) su aukštu paauglių gimdymo lygiu, tačiau šiuo atveju apie besiformuojantį arealą kalbėti negalime, nes ji išsiskiria iš kaimyninių savivaldybių“, – nurodo V. Tretjakova.

Pasak jos, tarptautinėje lyginamojoje analizėje šalys priskiriamos mažo paauglių gimdymo lygio regionui, jei rodiklio vertė ne didesnė nei 19 kūdikių 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų. Vertinant visos šalies mastu, Lietuva šį kriterijų tenkina, tačiau vertinant detalesniu – savivaldybių lygmeniu, 21 iš 60 savivaldybių kriterijaus netenkina.

„Taigi net 35 proc. Lietuvos savivaldybių priskirtinos ne žemo, o vidutinio paauglių gimdymo lygio kategorijai“, – pabrėžia mokslininkė.

„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)
„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)

Skirtumai tik gilėja

V. Tretjakova sakė pastebėjusi, kad stebima tam tikra aptariamų rodiklių stagnazija – maždaug ketverius metus skaičiai iš esmės nekinta. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių šio amžiaus grupės paauglių gimdymo rodikliai yra artimi nuliui, tokia rodiklio dinamika Lietuvoje, tikėtina, padeda atskleisti tam tikras įsisenėjusias problemas.

„Tokie procesai turi savo įsisenėjusią tėkmę ir taip greitai aukštyn kojomis to neapversi. Man atrodo, kad yra tam tikra inercija. Kitos priežastys – lytinio švietimo nebuvimas (labai ilgą laiką Lietuvoje neturime adekvataus lytinio švietimo – buvo viena programa, dabar yra kita, bet jos realiai neveikia), kaimiškose savivaldybėse, manau, dar sunkiau prieiti ir prie kontraceptinių priemonių.

Be to, kaip rodo kitų mokslininkų tyrimai, Lietuvoje iš tiesų yra didelė socialinė atskirtis. Mokslinėse diskusijose vis dažniau sutinkama, kad ne tik kūdikio susilaukimas paauglystėje turi neigiamas socioekonomines pasekmes ir tam asmeniui, ir jo vaikui ateityje, bet egzistuoja ir atvirkštinis ryšys, kad socioekonominė atskirtis didina riziką paauglėms pastoti. Manau, tai irgi yra labai svarbus veiksnys – šalyje turime didelius skirtumus ir tarp regionų, ir tarp socialinių grupių“, – sakė V. Tretjakova.

Tiesa, galima pasidžiaugti bent tuo, kad per pastaruosius dvidešimt metų bendras paauglių gimdymo rodiklis Lietuvoje sumažėjo net 3 kartus – nuo 41,7 kūdikio tūkstančiui 15–19 metų amžiaus moterų 1994 m. iki 13,7 kūdikio 2014 m.

Vaiko susilaukti iki 20-ies – pavojinga

Pasak demografės, kai pagimdo 12-metė (apie tai DELFI pranešė vasario pabaigoje), tai ne lytinio švietimo ar ekonominių sąlygų, o seksualinės prievartos klausimai, siaubingi vaikų teisių pažeidimai, tad statistinėje analizėje tokie atvejai dažnai net atmetami.

„15-19 m. amžiaus grupė pasitelkiama, nes Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paauglystės periodu laiko laikotarpį nuo 10 iki 19 metų imtinai. Be to, įvairūs medicininiai, socialiniai tyrimai rodo, kad neigiamos pasekmės patiriamos būtent tuomet, kai vaiko susilaukiama anksčiau nei 20-ies“, – kalbėjo demografė.

Kaip nurodoma jos tyrime, gimdymas jaunesniame nei 20 metų amžiuje yra siejamas su daugeliu neigiamų pasekmių tiek gimdyvei, tiek kūdikiui. Nėščios paauglės dažniau nei vyresnio amžiaus gimdyvės patiria persileidimą, neonatalinę kūdikio mirtį, pagimdo negyvą vaisių.

Merginos, kurios pirmo vaiko susilaukia būdamos jaunesnės nei 20 metų, taip pat neretai iškrenta iš ugdymo sistemos, rečiau įgyja vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, todėl dažniau susiduria su prasta ekonomine situacija, skurdu. Paauglių motinų kūdikiai pasižymi mažesniu svoriu ir didesniu sergamumu nei vyresnių motinų kūdikiai. Dėl šių priežasčių gimdymo ankstyvame amžiuje situacijos analizė yra svarbi ne tik demografiniu, bet ir socialiniu, visuomenės sveikatos ir gerovės požiūriu.

V. Tretjakovos teigimu, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius Lietuvoje šiuo metu yra 27 m.

„Kaip matyti, esame gerokai pažengę ta gyvenimo kryptimi, kad vaikų susilaukiame ir šeimą kuriame vėlesniuose gyvenimo etapuose, ne iš karto po mokyklos baigimo“, – analizavo pašnekovė.

„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)
„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)

Kaip atrodome greta kitų šalių?

Žvelgiant į tyrimą matyti, kad aukštu gimstamumo paauglystėje lygiu pasižymi dauguma Afrikos šalių, dalis Lotynų Amerikos šalių (ypač Centrinėje Amerikoje), keletas Azijos šalių, o žemu – Vakarų ir Šiaurės Europos šalys (išskyrus Jungtinę Karalystę), Kanada, Australija, Kinija, Japonija ir dalis Šiaurės Afrikos šalių.

Rytų ir Vidurio Europoje itin aukštais paauglių gimdymo rodikliais išsiskiria Bulgarija ir Rumunija: pirmojoje šalyje 2014 m. 1 tūkst. 15–19 m. amžiaus moterų teko net 43,4 kūdikio, antrojoje – 36,6. Šiose šalyse itin dideli ne tik bendri paauglių gimdymo rodikliai, bet ir rodikliai tarp 15–17 metų amžiaus merginų: Bulgarijoje – 35,3, Rumunijoje – 29.

Kaimyninėse Baltijos šalyse rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje: Latvijoje jis siekia 19,9, Estijoje – 15,5. Tiesa, pavyzdžiui, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje šios amžiaus grupės merginų rodikliai svyravo nuo 1,1 iki 1,5.

„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)
„Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje“ (V. Tretjakovos nuotr.)

Kodėl pirmose vietose – ir Kipras, Slovėnija, V. Tretjakova sakė negalinti plačiau paaiškinti, nes tuo nesidomėjo, tačiau Skandinavijoje, įžvelgė ji, gimdymai paauglystėje reti dėl itin kokybiško lytinio švietimo ir mažesnės socialinės atskirties.

„Pavyzdžiui, Švedijoje seksualinė paauglių elgsena nėra ir problematizuojama taip, kaip galbūt Lietuvoje. Ten į tai žiūrima kaip į natūralią patirtį paauglystėje ir akcentuojama tai, kaip užtikrinti, kad tie santykiai, jei paaugliai į juos leistųsi, būtų saugūs. Pati visuomenė yra atviresnė, apie tai daugiau kalbama ir nestigmatizuojama, jei kažkas ir turi tų santykių. Dėl to paaugliams vėliau lengviau pasisakyti ir savo tėvams, mokytojams, jei kyla kažkokių problemų“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai neteko amo: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (228)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (57)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (11)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus (12)

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (18)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Vilniuje per susidūrimą sužalotas motociklininkas neteko sąmonės

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23.20 val., Vilniaus senamiestyje, Maironio g., susidūrė...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (9)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...

Baisi istorija su laiminga pabaiga: ar žinote, kodėl ugnikalnių išsiveržimai tokie pavojingi lėktuvams?

Jau beveik mėnesį galime stebėti vaizdus iš Havajų, kuriuose savo galią rodo prabudęs...

Asmens duomenų tvarkymas: kiekvienam interneto vartotojui verta sužinoti, kas keičiasi jau šiandien (82)

Lietuvoje nuo gegužės 25 d. pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) –...

Jautrus vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius: penkiametė autistė ištarė pirmuosius žodžius (9)

Moteriai buvo pasakyta, kad jos dukra, turinti autizmo spektro sutrikimą, niekada nekalbės. Štai...