50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, jau gavo didesnę algą. „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.

Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė vadinamieji „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 procentais.

„Sodros“ duomenys rodo, kad labiausiai pokyčius pajuto kvalifikuoti darbininkai. Iš visų laiškus gavusių asmenų pajamos išaugo 5,9 tūkst. kvalifikuotų darbininkų ir įrenginių operatorių, 3,7 tūkst. pardavėjų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų, 3,6 tūkst. nekvalifikuotų darbininkų, 2,6 tūkst. inžinierių, specialistų, technikų, 1,2 tūkst. įmonių ir administracijos vadovų.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė paaiškino, kad silpnesnes derybines galias derybose su darbdaviu turintiems žmonėms įteiktas dokumentas galėjo būti priemone, kurią nusinešę pas darbdavį, jie galėjo pagerinti savo situaciją.

„Kitą vertus, tai yra tie žmonės, kurie galbūt ir galėjo nežinoti šitokios informacijos. Jei tai yra laisva valia pasirinkimas, kad mano alga būtų kuo mažesnė, kad kuo mažiau reikėtų mokėti mokesčių, kad tai turi pasekmių ne tik „Sodrai“, bet ir jiems ateityje“, - sakė J. Varanauskienė.

„Sodros“ vyriausioji patarėja pažymėjo, kad algų didėjimui įtakos turi ir gerėjanti bendra ekonominė situacija, dėl ko darbdaviai gali mokėti didesnes algas, bei įtampa darbo rinkoje, dėl kurios darbdaviai nori mokėti didesnes algas, kad išlaikytų darbuotoją.

„Kitos institucijos taip pat ėmėsi įvairių iniciatyvų, netgi teisinė aplinka pasikeitė šiek tiek. Įstatymu nurodoma, kad kvalifikuotiems darbuotojams negali būti mokama tik MMA“, - atkreipė dėmesį J. Varanauskienė.

„Sodros“ vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad gaunančiųjų mažesnę nei MMA mažėja. Rugsėjį tokią algą gavo 141 tūkstantis, o prieš metus tokių asmenų buvo šiek tiek daugiau nei 160 tūkstančių žmonių.

Nesukaupę būtinojo stažo senatvėje skursta

Minimali alga svarbi, nes pilnas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.

„Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. O, pavyzdžiui, Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.

Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą. Gaunančiųjų mažiausias pensijas šiuo metu yra apie 60 tūkstančių.

Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.

„Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės. Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.

Kaip paaiškino „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius paaiškino, kad artimiausiu metu dėmesį dėmesys bus sutelktas į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla.

„Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas. Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse. Nuo šiol šis įrankis tapo dar patogesnis – lengviau palyginti ta pačia veikla užsiimančias ar tame pačiame regione veikiančias įmones. Konkurencingoje darbo rinkoj viešumas – vienas iš stipriausių priemonių kovoti su pajamų slėpimu“,– teigė M. Sinkevičius.