Kita vertus, šalyje stebimos naujos, gąsdinančios tendencijos: randasi naujų medžiagų, naujų mišinių, į kuriuos įeina ir fentanilis – labai stiprus opioidas, nuo kurio lengva perdozuoti.
Reaguodama į narkotikų paplitimo mastą, policija atidarė anoniminių skambučių liniją. Paskambinus telefonu 8700 60 777 visi piliečiai gali pranešti apie narkotikų platinimą. Skambučių linija veiks darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Akelaitis: negalvokit, kad policija viską žino
Policijos atstovas M. Akelaitis „Žinių radijo“ laidoje papasakojo, kaip ši skambučių linija veiks.
„Paskambinus linija, skambučius priiminės gyvi žmonės, Policijos departamento darbuotojai, kurie yra šiek tiek papildomai būtent šiam klausimui apmokyti. Taip pat yra parengtas klausimynas <...> tam, kad žmonės maksimaliai aiškiai, paprastai ir išsamiai galėtų pateikti turimą informaciją.
Po skambučio įvyks labai paprastas dalykas. Policijoje šiek tiek pakoregavome savo algoritmus, šiek tiek perskirstėm prioritetus, ir tas pranešimas, jeigu jame bus konkreti informacija apie galimą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, pirmiausia [jis] pateks į kriminalinės policijos padalinį kiekvienoje apskrityje, kur bus įvertintas kriminalinės žvalgybos požiūriu, ir po to bus perduotas atlikti tolimesniam tyrimui“, – dėstė policijos atstovas ir pažymėjo, kad visi šie procesai policijoje turėtų trukti parą ar pusantros.
M. Akelaitis tikino, kad policijoje, aiškinantis narkotikų platinimo nusikaltimus, atsiras daugiau greičio.
„Bus greitis ir aukštesnis prioritetas, teikiamas būtent tiems tyrimams“, – sakė jis.
M. Akelaitis pabrėžė, kad policija nėra tokia, kuri viską žino ir žino, kur būtų platinami narkotikai.
„Ta linija ir yra tam, kad jūs negalvokite, kad visi viską žino. Jūs paimkite, paskambinkite, tada tikrai žinos“, – pastebėjo atstovas.
Jis pažymėjo, kad į narkotikų problemą reikėtų žiūrėti iš dviejų kampų: yra narkotikų pasiūla, kas esą yra kasdienis policijos darbas, ir yra narkotikų paklausa, vartojimas.
Policija, pasak atstovo, į tai irgi įsitraukia, bet esą neturi tokių veiksmingų priemonių kaip visuomenės sveikatos specialistai, priklausomybių ekspertai.
„Jeigu žmogus priklausomas, jam, pirmiausia, turėtų būti teikiama medicininė, ar su tuo susijusi, pagalba“, – pabrėžė M. Akelaitis.
Policijos taikiklyje – patys stambiausi
Bendrai, anot jo, policija iki šiol koncentravosi į didžiuosius narkotikų platintojus.
„Būtent visuomet policijos pagrindinis fokusas ir buvo orientuojamas tik į tuos pačius stambiausius ir didžiausius rinkos dalyvius tam, kad būtų eliminuotas kuo didesnis kiekis narkotinių medžiagų, kad jos apskritai nepatektų.
Ką pabrėžia ir kriminalinės policijos pareigūnai, kad vis dėlto Lietuva yra maža rinka, ir tie didieji kiekiai labai retai kada gali būti skirti Lietuvai. Jie gali vykti tranzitu per Lietuvą, bandoma pervežti į kitas šalis, bet mes juos čia Lietuvoje sulaikome, išimame iš apyvartos ir tuo pačiu [nuo narkotikų] valome ne tik Lietuvą, bet, tikėtina, ir kitas valstybes“, – pasakojo M. Akelaitis.
Jis teigė, kad apie 40 proc. visos policijos kriminalinės žvalgybos yra orientuota į narkotinių medžiagų apyvartą. Bendrai per metus, M. Akelaičio žiniomis, narkotikų iš apyvartos išimama tonomis.
„Patys tie stambiausi, pati viršūnė yra policijos taikiklyje, ir tai yra nuolatinė, nepertraukiama ir kasdienė veikla“, – tvirtino policijos atstovas.
Pašnekovas sutiko, kad eiliniai piliečiai apie didžiuosius platintojus gali neturėti informacijos, tačiau gali matyti, kaip vartojama ar platinama gatvėje, po langais, aikštelėje ar dar kažkur, gali įtarti, kad narkotikai platinami jų vaikų mokykloje. Atidaryta skambučių linija, pasak M. Akelaičio, ir skirta pranešti apie tuos smulkiuosius platintojus.
„Be abejo, mes priimsim bet kokią informaciją, kas susiję su narkotikais, čia net kalbos nėra, bet yra pirminis įsivaizdavimas, kas mums galėtų pranešti, ir siekis, kad, jeigu tėvai, seneliai, mokytojai mato, kad yra problema ir supranta, kad gresia, ir jų vaikas gali patekti į tokią problemą, gali pabandyti, o po to tapti priklausomu, tai reikia tą informaciją pateikti policijai, reikia iš pat pagrindų pašalinti grėsmę mūsų artimiesiems“, – komentavo M. Akelaitis.
Želvienė: žmonės sako, kad įsigyti narkotikų lengva
„Žinių radijuje“ kalbinta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė tikino, kad su narkotikų vartojimu reikia kovoti, užsiimti nuoseklia prevencija, į tai įtraukti įvairias institucijas.
Rezultatai, pasak jos, nebus greiti, bet nuleisti rankų esą nederėtų.
„Jeigu lauksim rezultato po pusės metų, kad čia kažkas super atsitiks, tai greičiausiai turėsime nusivilti“, – pažymėjo A. Želvienė.
Bet ar tikrai taip lengva šiais laikais įsigyti narkotikų?
Pasak A. Želvienės, žmonės sako, kad taip.
„Augant prieinamumui ir pasiūlai, reikia bandyti daryti, kad ta paklausa mažėtų, kad jaunimo sąmoningumas didėtų, psichinė sveikata neblogėtų, kad didėtų užimtumas, kad į visą šitą veiklą įsitrauktų tėvai ir nenumotų ranka, ir nemanytų, kad čia kažkieno kito, o ne jų, reikalas, mokyklos įsitrauktų, ką, mums atrodo, jau tikrai padarė ir toliau daro, ir kad viską darytų nuosekliai, o ne darytų kažkokias atsitiktines priemones“, – kalbėjo NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja.
Ivanauskas: rezultatai pasimatys po poros metų
Nuo 2021 metų stebimas nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikų platinimu, daugėjimas, teigė „Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
„Lyginant su 2021 metais, 2022 metais buvo netgi dvigubai padidėjimas, kas liečia platinimą nepilnamečiams, tokių veikų perduota teismui, pernai metais mes taip pat turime skaičiaus didėjimą – ne dvigubai, bet irgi yra didėjimas, kas liečia platinimą nepilnamečiams ir nusikalstamų veikų perdavimą teismui.
Taip pat, aišku, yra padidėjęs skaičius pradėtų ikiteisminių tyrimų, bet tai yra natūralu, kad tiek pernai metais, tiek užpernai teisėsauga skyrė didesnį dėmesį būtent šiam klausimui, ir natūralu, kad padaugėjo pradėtų ikiteisminių tyrimų“, – statistiką pristatė pavaduotojas.
Pokyčius jis vertino teigimai: esą didesni skaičiai indikuoja ir apie teisėsaugos didesnį dėmesį, skiriamą nelegalių medžiagų platinimui nepilnamečiams.
Po poros metų, G. Ivanausko įsitikinimu, dar aiškiau pasimatys, kokią realią naudą duoda tas padidintas teisėsaugos dėmesys.
Jis teigiamai įvertino ir kitų institucijų įsitraukimą bei norą spręsti narkotikų paplitimo problemą.
„Per paskutinius metus yra padaugėję prevencinių programų, skirtų vaikams, mokykloms, kurios, aš manau, taipogi paraleliai po metų ar dviejų leis pasakyti, kokie yra viso šito rezultatai“, – pabrėžė G. Ivanauskas.
Dvareckas: žmonės gauna perdirbinius ir perdozuoja
Pastangas, kovojant su narkotikų paplitimo problema, teigė manantis ir priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas. Situacija, anot jo, per 15 metų tikrai pagerėjo. Visgi, K. Dvarecko teigimu, dar yra kur stengtis, pavyzdžiui, su medžiagų aptikimu.
„Mano akimis, labai mus gąsdina naujos psichoaktyvios medžiagos, kurios platinamos jau, kaip žinom, ne kažkokiose konkrečiose vietose, bet pigiai internetu, tų medžiagų krūvos. Deja, Lietuvoje mes, kiek girdėjau per vieną konferenciją, net negalime iš 930 medžiagų aptikti ne tai, kad pusės – tik kelis procentus. [Laboratorija] yra nepaleista.
Labai keista: per tiek metų veiklos yra investuota, o laboratorijos paleisti negalim. Tada pradedi galvoti, kodėl, ar mes čia norime išsaugoti savo gerą statistiką? Kad kuo mažiau turi, tuo mažiau atvejų. Bet ir medikai, kiek girdėjau, norėtų, kad ta laboratorija veiktų, galėtų gal abstinencijos gydymo metu kažkaip taikliau nukreipti savo priemones.
Yra kur stengtis, bet kiekvienas žingsnis link to didžio tikslo tikrai džiugina“, – savo mintį apibendrino kunigas.
Kalbėdamas konkrečiai apie dabar plintančias narkotines medžiagas, jis pažymėjo, kad žmonės įsivaizduoja, kad įsigis tas senąsias, bet gauna naujas – perdirbinius.
„Žmonės tikrai dažniau perdozuoja. Ir artimoje aplinkoje, bendruomenės rate yra buvę žmonių, kas patyrę atkrytį, baigė šioje žemėje kelionę dėl fentanilio – gavome išvadas, kad tai buvo fentanilis“, – kalbėjo K. Dvareckas.
Pasak jo, pasigirsta informacijos, kad fentanilis pamažu išstūminėja kitus opiatus. Ir tai gąsdina.
Matomas fentanilio padidėjimas
Kad matomas fentanilio vartojimo padidėjimas, patvirtino ir generalinio prokuroro pavaduotojas.
„Bet tai yra natūralu, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje sumažėjo heroino, jo vis mažiau įveža. Tai atrandama tam tikrų cheminių pakaitalų, kurie yra labi stipraus poveikio, kur užtenka nedidelių kiekių ir tai yra mirtinos dozės <...>. Čia yra labai pavojinga tendencija. Niekas nežino, iš kokio tiekėjo tos medžiagos pateiktos, kas per mišinys, ko ten primaišyta, kiek ten pavojinga, ir kiekvienas organizmas yra savitas reaguodamas į tas medžiagas: kas vienam dar gali būti nieko tokio, kitam tai gali būti mirtina dozė“, – komentavo G. Ivanauskas.
Policijos duomenimis, pernai pradėta beveik 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Tai ketvirtadaliu daugiau nei 2022-iais, iš jų – 656 tyrimai pradėti dėl narkotinių medžiagų platinimo. Medikai kalba apie augantį paauglių apsinuodijimų skaičių.
