Tai DELFI sakė „Balsuok 2016“ debatuose viešėjęs Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.

Susisiekti su pačiu Basiru DELFI nepavyko – jo telefonas išjungtas.

Savo ruožtu Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas DELFI patvirtino, kad Basiras jau kurį laiką gyvena Rukloje. Čia jis ėmėsi naujo darbo.

Tuo metu A. Guoga DELFI sakė, kad dabar Basiras Anupriškėse nebedirba, nes darbų bei darbuotojų rudenį pramogų ir poilsio komplekse sumažėjo daugiau nei dvigubai.

Aiškino žinantis, kad Basiras gyvena iš pašalpų

„Nekalbėsiu, kas vyksta Vokietijoje, žinote, kad ir kodėl krinta Angelos Merkel reitingai. Nekalbėsiu, dėl ko įvyko „Brexit“, manau, būtent dėl emigrantų politikos ir kitų dalykų. Aš pakalbėsiu apie Lietuvą – tie žmonės ir tai, kaip jie mums primetami privalomomis kvotomis. Jie, iš esmės, atvažiuoja čia ne dirbti, ne gyventi.

Pavyzdys – du šaunūs liberalai, mano kolegos, europarlamentarai, vienas, tiesa, buvęs, priglaudė pabėgėlius. Petras Auštrevičius, afganistanietį – Antanas Guoga. Kalbėjau su Petru, klausiau, kaip, sako: „Oi, gerai, mes bulves sodiname su tais pabėgėliais“. Na, bulves kartu pasodino, o nukasti nėra kam. Jūs žinote, jie pabėgo.

Kalbant apie A. Guogos pabėgėlį, jis pabuvo jo įmonėje tol, kol pasikvietė šeimą. Po to pasakė, kad jis čia dirbti nelabai nori ir nelabai ruošiasi. Šiuo metu gyvena pabėgėlių centre kartu su šeima, gaudamas 600 eurų iš mūsų Lietuvos. Gauna tiek, todėl, kad šeima“, – paklaustas, kodėl nuolat aktyviai pasisako pabėgėliu klausimais, dėstė jis.

Abdulas Basiras Yousuf

Įsidarbino žuvies perdirbimo įmonėje

Vis dėlto R. Mukulėnas DELFI sakė, kad Basirui ir jo žmonai mokama parama tikrai nesiekia 600 eurų. Be to, jie negyvena tik iš pašalpų – Basiras laikinai įsidarbino Rukloje veikiančioje žuvies perdirbimo įmonėje.

„Basiras apsilanko mūsų centre, pas žmoną, tačiau gyvena ne čia, o Rukloje. Taip, iš Anupriškių jis išvažiavo, seniai jau, gal mėnuo. Kokios aplinkybės, nežinau, negaliu komentuoti“, – sakė R. Mukulėnas.

Jo teigimu, Basiras gyvenimu Lietuvoje yra patenkintas. Centro direktorius prasitarė, kad su afganistaniečiu buvo aptarta ir galimybė galbūt pradėti dirbti pačiame pabėgėlių centre.

Nebedirba, bet iki šiol palaiko ryšį

Savo ruožtu A. Guoga pasakojo Basirui darbą Anupriškėse poilsio ir pramogų parke pasiūlęs dar pavasarį, nes norėjęs, kad jam pavyktų įsikurti Lietuvoje, kad jis gautų pradžią Lietuvos darbo rinkoje, pamatytų, kaip gyvena lietuviai, susipažintų su kultūra, mąstymu, lengviau integruotųsi.

„Kaip ir norėjome, padėjome Basirui apsiprasti darbo rinkoje, žengti pirmuosius žingsnius joje. Be to, darbai Anupriškėse keičiasi, didele dalimi priklauso ir nuo sezoniškumo. Su Basiru sutarėme gerai, visi stengėmės. Geru oru Basiras daugiausiai dirbo paplūdimio bare, kepdavo burgerius. Dabar Basiras Anupriškėse nebedirba, nes darbų bei darbuotojų rudenį pramogų ir poilsio komplekse sumažėjo daugiau nei dvigubai. Darbo santykiams pasibaigus, Basirui sumokėta išeitinė kompensacija. Basiras, pabuvęs su šeima, apsižiūrėjęs, manau, turi daugiau galimybių įvertinti, ką ateityje norėtų veikti, kokie darbai jam artimesni. Šiek tiek laiko visa šeima gyveno Anupriškėse, dėl teisinių ar registracijos niuansų vėliau turėjo vykti į Ruklą. Dabar Basiro šeima mokosi lietuvių kalbos Rukloje. Mano komanda su Basiru palaiko ryšį“, – sakė jis.

A. Guoga aiškino esantis pasirengęs ir ateityje padėti motyvuotiems žmonėms integruotis Lietuvoje.

„Labai daug Lietuvos žmonių kategoriškai prieš pabėgėlius. Aš pats esu beveik ragavęs tos duonos. Buvau visiems svetimas Australijoje, bet sulaukiau daug pagalbos. Po pirmųjų postūmių, toliau kabinausi ir visko ieškojau pats. Taisiau siuvimo mašinas, pjoviau žolę, kol galų gale pradėjau dirbti finansų srityje. Dar ne taip seniai ir lietuviai buvo ta tauta, kuri bėgo nuo kruvino režimo. Mūsų seneliams sienų niekas nestatė, o priėmė ir padėjo. Mes turime turėti, ką pasakyti savo vaikams, kai jie paklaus, o kaip mes prisidėjome gelbstint nuo kruvinų režimų bėgančius žmones“, – įsitikinęs jis.

Planavo, kad Basiras šeimą Rukloje tik lankys

DELFI primena, kad Basiro šeima – žmona su dukra – į Lietuvą atvyko liepos viduryje. Pirminis planas buvo leisti joms pagyventi Rukloje, kad išmoktų kalbėti lietuviškai, o Basiras šeimos nares turėjo aplankyti laisvu nuo darbo metu.

„Basiras labai nori, kad žmona pramoktų lietuvių kalbos, o tą geriausia padaryti Rukloje, pabėgėlių centre, todėl bandysime, kad keletą mėnesių žmona su dukra pagyventų ten. Basiras pažiūrėjo, tikrai galės lankytis, jo darbo grafikas leis po keletą dienų atvykti pas šeimą, pabūti, o vėliau grįžti į darbą. Po šitų kursų šeima bandys susijungti, tas dalykas laukia ateityje“, – sakė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas Tomas Pakalniškis.

Liepą jis dar dirbo poilsio parke Anupriškėse „TonyResort“. Anksčiau A. Guoga buvo minėjęs, kad jis pradės dirbti restorane, sakęs, kad Basiras gali tikėtis vidutinio darbo užmokesčio, mokamo jo turizmo komplekse. Pasak A. Guogos, vidutinis atlyginimas „Tony Resort“ siekia apie 600-700 eurų.