LAT patenkino anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusio Vilniaus rajono gyventojo Marijano Lastovskio (Marijan Lastovskij) advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą ir anksčiau dviejų teismų kaltu pripažintą vairuotoją išteisino dėl jam pateiktų kaltinimų, o baudžiamąją bylą nutraukė.
Ankčiau baudžiamąją bylą išnagrinėję dviejų instancijų teismai konstatavo, kad tuo atveju, jeigu M. Lastovskis būtų laikęsis KET reikalavimų ir nebūtų viršijęs leistino greičio, pėsčiajam išbėgus į važiuojamą kelio dalį net ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Dabar jau panaikintais nuosprendžiais teismai M. Lastovskiui buvo skyrę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 7 mėnesiams. Be to, jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metus 7 mėnesius uždrausta vairuoti transporto priemones.
M. Lastovskį prokurorai kaltino dėl eismo įvykio, kuris šalia Vilniaus esančiame Nemenčinės plente įvyko dar 2022 m. spalio 19 d., apie 10.15 val., kai M. Lastovskio vairuojamas automobilis „Audi A6“ šalia reguliuojamo šviesoforo, važiuodamas ne mažesniu kaip 130 km/val. greičiu, nors toje vietoje yra leidžiamas ne didesnis kaip 70 km/val. greitis, priekine dalimi partrenkė netikėtai į kelią išbėgusį vyrą.
Smūgis buvo toks stiprus, kad į automobilį atsitrenkęs vyras nuskriejo net keliasdešimt metrų, o vairuotojas sustojo dar toliau. Išgelbėti pėsčiojo jau nebuvo jokių galimybių – vienoje didžiausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių bei tarptautinėje aviacijos kompanijoje dirbęs vyras žuvo iš karto. Tik vėliau paaiškėjo, kad žuvęs vyras – bėgikas, dalyvavęs daugybėje bėgimo maratonų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat ir garsiajame 100 km Bostono maratone.
Po tragiškos nelaimės automobilyje „Audi A6“ vaizdo registratorių peržiūrėję pareigūnai nustatė, kad vairuotojas prieš susidūrimą su pėsčiuoju transporto priemonės net nestabdė. Vairuotojas nelaimės metu buvo blaivus ir važiavo tada, kai transporto priemonių eismui degė žalias šviesoforo signalas.
Bėgikas į sankryžą išbėgo degant raudonam šviesoforo signalui.
„Pagal tokį vairuotojo, viršijančio greitį, neatsargios kaltės apibūdinimą, galėjimo numatyti padarinius momentą siejant tik su greičiu, nutylint aplinkybes apie šviesoforu reguliuojamą sankryžą, uždraustą pėstiesiems eismą, galimybę reaguoti į kliūtį ir stabdyti, įtvirtinama neteisinga prezumpcija, kad visais atvejais, kai gyvenvietėje vairuotojas viršija leistiną maksimalų greitį daugiau nei 60 km/h, jis savaime elgiasi nusikalstamai nerūpestingai, nes dėl to yra praradęs galimybę stabdyti ir kartu išvengti susidūrimo su galinčiu įbėgti į kelią pėsčiuoju, kuriam eismas draudžiamas, tokiu būdu jis atsakingas už bet kokius žalingus žmogaus sveikatai padarinius, tarp jų ir žmogaus žūtį“, – neskundžiamoje nutartyje teisėjo Aleno Piesliako pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad toks kaltės turinio išdėstymas prasilenkia su teismų praktika.
Anot teisėjų, žemesnių instancijų teismai priežastinio ryšio nustatymo aplinkybes siejo išimtinai tik su vairuotoju ir vengė analizuoti pėsčiojo neatsargius veiksmus, eismo režimą šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje.
„Teismai patikimai nenustatė būtinos nustatyti priežastinio ryšio situacijos, kad vairuotojui buvo tikėtina, jog kliūtis kelyje bus sudaryta, jis tokią kliūtį turėjo galimybę pamatyti iš anksto ir į ją reagavo priešingai KET reikalavimams, vairuodamas turėjo bei galėjo pėsčiojo žūties išvengti“, – nurodoma nutartyje.
Anot teisėjų, pėsčiojo neatsargūs veiksmai staiga įbėgant į sankryžą prieš artėjantį automobilį, taip sudarant netikėtą kliūtį, leido toliau vystytis priežastiniam ryšiui ir buvo esminė ir veikianti priežastis bei būtinoji ir pakankama sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti.
„Pagal KET reikalavimus, pėsčiasis, degant jam raudonam šviesoforo signalui, iš viso negali atsidurti šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje važiuojamojoje kelio dalyje, skirtingai nei vairuotojas, kuriam tuo metu degant žaliam šviesoforo signalui KET eismą leidžia, nors jis ir viršija greitį, – pabrėžė teismas. – Žuvusysis užuot saugiai sustojęs šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje ir laukęs, kol jam užsidegs jam judėti leidžiantis šviesoforo signalas, neįvertinęs atstumo tarp artėjančio automobilio, staiga įbėgo į sankryžą, bėgo per ją į kitą kelio pusę, sudarė netikėtą kliūtį jam iš kairės važiuojančiam automobiliui, vairuojamam M. Lastovskio, o kai automobilis pėsčiąjį kliudė, šis žuvo.“
LAT konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl byla buvo nutraukta, o nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti – jie turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Anksčiau teismai vyro našlei, vaikams, motinai ir broliui iš draudimo bendrovės priteisė daugiau kaip 40 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Mano automobilis artėjo prie Miškonių gatvės sankryžos, man degė žalias šviesoforo signalas, kai maždaug už 50–75 metrų pastebėjau prie sankryžos bėgantį žmogų, – pasakojo jis. – Man net nekilo mintis, kad jis gali išbėgti į kelią. Važiuodamas toliau pamačiau, kad jis tęsia kelionę, todėl iš pirmosios eismo juostos persirikiavau į antrąją ir jau priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos pajutau smūgį į dešinę automobilio pusę. Sutrikau. Po kurio laiko pradėjau stabdyti, bet automobilis nuo smūgio užgeso, jį sustabdžiau tik prie kitos sankryžos, o tada priėjęs prie žmogaus bandžiau dar jį gaivinti, bet jau nepavyko.“
Jis tikino, kad buvo įsitikinęs, jog bėgikas sustos.
„Bet likus maždaug 30 metrų supratau, kad jis nestos, – aš tespėjau pasukti vairą, net nebuvo laiko suprasti, kad reikia spausti stabdžių pedalą“, – teisme kalbėjo M. Lastovskis.
Jis patikino, kad nesijaučia kaltas, nes važiavo degant žaliam šviesoforo signalui: „Mano manymu, pagrindinė avarijos priežastis yra įbėgimas į gatvę per draudžiamą šviesoforo signalą.“
„Aš nestebėjau spidometro, važiavau komfortišku greičiu, tiesiog tuo metu nieko daugiau nebuvo gatvėje, man atrodo, kad važiavau 100 km/val. greičiu, – sakė vairuotojas. – Tikrai nuo pat pradžių to neneigiau, policijos patruliui sakiau, kad viršijau greitį, toje vietoje ten toks srautas – nenoriu pasiteisinti, bet ten visi taip važiuoja, tik neįsivaizdavau, kad važiuoju 130 km/val. greičiu.“
„Aš supratau, kad viršiju greitį, bet nemaniau, kad jis toks didelis, maniau, kad važiuoju 100 km/val. greičiu – kai kelias yra platus, atrodė, normalus greitis“, – M. Lastovskis prisipažino, jog keliu, kuriame mirtinai sužalojo pėsčiąjį, važiuodavo kiekvieną dieną. Ir visada – viršydamas greitį, arba, kaip pats sakė, „su srautu“ – 100–110 km/val.
„Man sunku tuos momentus prisiminti, man atrodo, kad stabdžiau automobilį, bet po smūgio sutrikau ir tik po kažkiek laiko suvokiau, kas vyksta, tik tada ėmiau normaliai stabdyti, – kalbėjo jis. – Pripažįstu, kad viršijau greitį, bet dėl avarijos – manau, kad tai ne dėl mano kaltės įvyko.“
Baudžiamąją bylą išnagrinėję dviejų instancijų teismai konstatavo, kad tuo atveju, jeigu M. Lastovskis būtų laikęsis KET reikalavimų ir nebūtų viršijęs leistino greičio, pėsčiajam išbėgus į važiuojamą kelio dalį net ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
