1943 m. naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją įvyko amžiaus pabėgimas – iš Kauno IX forto pabėgo 64 kaliniai, tarp kurių buvo ir moterų. Jų funkcija buvo iškasinėti nužudytų kalinių palaikus iš masinio žudynių lauko ir sudeginti laužuose, taip paslepiant nacių čia įvykdytus nusikaltimus. Kaliniai žinojo, kad po šio darbo jie bus sušaudyti, skaičiavo, jog turi laiko iki vasario, nes iki tada, tikėtina, būtų pasibaigę Holokausto aukų kūnai ir jų degintojai patys būtų sunaikinti.
Ant laužo dedamas kūnų skaičius buvo dokumentuojamas. Anot palaikų degintojų, 1943 m. lapkričio 1-gruodžio 25 d. čia buvo iškastos 6,5 duobės, sudeginta apie 12 tūkst. palaikų.
64 kalinius saugojo apie 30 prižiūrėtojų, o Kalėdos buvo idealus laikas, kai prižiūrėtojų budrumas kiek prislopo. Žmonės bėgo, nes nebuvo kito pasirinkimo. Kai kurie iš jų į laisvę prasiveržė vilkėdami rusų kareivių uniformomis – buvo belaisviai – nes persirengti nebuvo kuo.
