Garsiausi Žvėryno žemgrobiai sudėjo ginklus: šampano ekspertės tvora griuvo pirmoji

Prieš kurį laiką DELFI aprašė dvi žemgrobystės istorijas prestižiniame Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Dviejų namų savininkai savo valdas buvo nutarę praplėsti valstybinės žemės sąskaita. Tačiau po DELFI tyrimo situacija kardinaliai pasikeitė. Garsiausia šampano eksperte Lietuvoje tituluojama Jolanta Smičienė jau nugriovė nelegalią tvorą. O jos kaimynai, pralaimėję dviejų instancijų teismus, taip pat priversti atlaisvinti valstybinę žemę.

Valstybine žeme naudojosi nemokėdami nė cento

Visai netoli Vilniaus centro, Žvėryne, kur žemė yra aukso vertės, kartojasi panašios situacijos, kai savo nuosavus namus apsitvėrę pasiturintys vilniečiai nusprendžia namų valdas praplėsti ir valstybinės žemės sąskaita. Taip visuomenei sudaromos kliūtys naudotis miesto žaliaisiais plotais.

Už tai, kad naudojasi valstybine žeme, jie valstybei nemoka nė cento, nes nėra jos išsinuomoję.

2017 metais DELFI užfiksavo, kad netoli Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio dviejų namų savininkai tvora apsitvėrė ir valstybinę žemę.

Tuomet informaciją perdavėme Nacionalinei žemės tarnybai, kuri ir yra žemės valdytoja ir turi užtikrinti kontrolės funkciją.

Pagal gautą informaciją NŽT buvo pradėjusi tyrimą. Ir netrukus nustatė, kad valstybinė žemė šalia privačių sklypų tvora aptverta neteisėtai.

Galite peržiūrėti nuotraukų galeriją, kaip atrodė dar nenugriautos tvoros valstybinėje žemėje:

Registrų centro duomenimis, du namai Žvėryne, kuriuos juosė ir aptverta valstybinė žemė, priklauso Veronikai Chmelevskai, Henrik Chmelevski ir Lietuvoje garsiausia šampano eksperte žiniasklaidos tituluojamai Jolantai Smičienei.

V. Chmelevskai ir H. Chmelevski priklausantis namas yra ant Žvėryno tvenkinio kranto. O užtvėrus valstybinės žemės plotą gyventojams buvo sudarytos kliūtys laisvai pasiekti tvenkinį.

O štai J. Smičienės valdos yra ant Neries upės kranto. Tačiau prie moters metaline tvora aptverto sklypo buvo atsiradusi ir kitokio tipo tvora – tik jau valstybinėje žemėje.

Teritorijoje 2017 metais apsilankę DELFI žurnalistai pamatė, kad aptverta valstybinė žemė iš tiesų naudojama. Joje – jau ūgtelėję vaismedžiai ir vaiskrūmiai, kompostuojamos daržo atliekos.

Šampano ekspertė tvorą jau nugriovė

Vis dėlto šiandien situacija iš esmės pasikeitusi. Prie J. Smičienės prabangaus namo valstybinė žemė jau atlaisvinta: tvora nugriauta. Ir dabar visi vilniečiai be jokių kliūčių jau gali patekti į valstybinę žemę – iškylauti, žaisti su šunimis ar tiesiog pasigrožėti nuo Neries šlaito atsiveriančia gražia miesto panorama.

Pamačiusi DELFI žurnalistus iš namo išėjusi moteris nesutiko prisistatyti. Pakalbinus ją, moteris sakė, kad tvoros čia niekada nebuvo. Priminus, kad žurnalistai čia lankėsi prieš kelis metus ir savo akimis regėjo tvorą ir netgi rašė apie tai publikaciją, moteris atsakė: „rašinėjate visokias nesąmones”. Pasipiktinusi žurnalistų klausimais daugiau ji į kalbas nesileido.

Situacija jau keičiasi ir kitoje gatvės pusėje. Garsiausios šampano ekspertės J. Smičienės kaimynų dalis tvoros valstybinėje žemėje jau pašalinta. Nugriauta tvoros dalis, kuri trukdo pasiekti pradėtą naudoti šalia esantį privatų sklypą.

Pralaimėjo net dvi teismo bylas

Ar dalį tvoros pašalino patys savininkai, neaišku, nes su jais susisiekti nepavyko. Registrų centro duomenimis, aptverto namo savininkai – V. Chmelevska ir H. Chmelevski.

Kaip bebūtų, šio turto savininkai nebuvo linkę gera valia atlaisvinti ilgus metus užimtą valstybinę žemę. NŽT jiems skyrus baudą, savininkai nenorėjo jos mokėti ir kreipėsi į teismą. Pralaimėję bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą. Tačiau pralaimėjo ir čia. Todėl dabar savininkams neliko nieko kito, kaip tik nugriauti ir tą tvoros dalį, kuri dar stovi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė 2018 lapkričio 23 dienos nutartyje nurodė faktą, kodėl namo savininkai apsitvėrė valstybinę žemę. Esą jie taip nutarė sutvirtinti šlaitus.
„Teismo posėdžio metu V. C. (asmuo, skundęs NŽT skirtą baudą - DELFI) taip pat nurodė, kad nurodytoje sklypo vietoje yra šlaitai, todėl kitokiu būdu nėra įmanoma sutvirtinti ir pastatyti tvoros. Vis dėlto, teismo vertinimu, šis argumentas taip pat negali būti vertinamas kaip duodantis pagrindą pareiškėjai be aktualios valstybinės žemės dalies savininko (patikėtinio) sutikimo, prieš jo valią, t. y. savavališkai užimti minėtą žemės sklypo dalį ir naudoti ją išskirtinai savo interesais.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju yra nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, t.y. tyčinis valstybinės žemės užėmimo faktas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą V. C. skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. C. skundo netenkinti”, - rašoma teismo nutartyje.

Tvorą turi nugriauti iki gruodžio 30 dienos

Kaip DELFI informavo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Audrius Gelžinis, už savavališką žemės užėmimą, pagal ANK, gali būti skiriama nuo 300 iki 1200 eurų bauda.

J. Smičienei pernai skirta 150 eurų bauda. O jos kaimynams šiais metais skirta 300 eurų bauda.

A. Gelžinis informavo, kad V. Chmelevska ir H. Chmelevski, kurie pralaimėjo net dvi teismų bylas, turi tvorą valstybinėje žemėje nugriauti iki šių metų gruodžio 30 dienos.

„Mes tą procesą dėl baudos laimėjome, apeliacija ieškovės taip pat buvo atmesta. Taigi ji privalo sumokėti jai paskirtą baudą. Įpareigojimas nugriauti tvorą buvo duotas iki 2018 m. spalio pabaigos. Kol vyko bylinėjimasis, griovimo klausimas buvo pristabdytas. Dabar yra surašomas jai įpareigojimas dėl nugriovimo. Jei asmuo nevykdys įpareigojimo, tuomet bus teikiamas negatorinis ieškinys. Naujausias įpareigojimo terminas yra iki šių metų gruodžio 30 d.”, - teigė NŽT atstovas A. Gelžinis.