Vokietija yra pasirengusi parduoti Lietuvai artilerijos sistemų - 12 savaeigių haubicų „PzH 2000“, trečiadienį pranešė Vilniuje viešinti gynybos ministrė.
Derybos ekspertų lygiu šiuo klausimu numatomos gegužės mėnesį.
„Lietuva pareiškė norą gauti iš Vokietijos dvylika haubicų, ir mes turime tokią galimybę suteikti Lietuvai šią ginkluotę“, - sakė Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
Galimos sandorio kainos ministrai neatskleidė, bet U. von der Leyen užsiminė, kad dėl to bus sutarta „solidariai“.
Ministrės teigimu, gegužę susitikę ekspertai taip pat aptars galimybę Lietuvai iš Vokietijos įmonės įsigyti šarvuočių „Boxer“.
Per spaudos konferenciją J.Olekas patvirtino, kad konkrečios ekspertų derybos dėl savaeigių haubicų „PzH 2000“ prasidės kitą mėnesį, ir susitarimas gali būti pasiektas artimiausiu metu.
Vokietijos gynybos ministrė trečiadienį susitiko ir su Prezidente Dalia Grybauskaite, pratyboms Lietuvoje dislokuojamo Vokietijos kariuomenės kontingento kariais.
D. Grybauskaitė: Vokietija – svarbi Lietuvos saugumo partnerė
Šalies vadovė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vokietijos gynybos ministrės, kuri savo šalyje yra viena įtakingiausių politikių, vizitas Lietuvoje siunčia aiškią žinią, jog Vokietija kaip NATO sąjungininkė tvirtai laikosi Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.
„NATO sąjungininkių vienybė ir solidarumas – geriausias atsakas saugumo iššūkiams atremti. Lietuva ir Vokietija aktyviai bendradarbiauja įgyvendinant NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones“, – sakė Prezidentė.
Prezidentė su Vokietijos gynybos ministre taip pat aptarė priemones kovai su propaganda ir dezinformacija.
Lietuvos vadovės teigimu, ES ir NATO valstybės privalo imtis bendrų veiksmų, kad jų šalių piliečiai nebūtų klaidinami ir juos pasiektų tik objektyvi informacija. Tai aktualu ir Vokietijai, kurioje gyvena apie 5 milijonus rusakalbių žmonių.
Susitikime kalbėta ir apie galimybes Lietuvos kariuomenei įsigyti vokiškos karinės technikos.
Krašto apsaugos ministras ir Vokietijos gynybos ministrė aptarė saugumo situaciją regione, Vokietijos įsitraukimą į Lietuvoje organizuojamas karines pratybas, NATO pajėgų integravimo vieneto steigimą Lietuvoje, ginkluotės įsigijimo ir kitus Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo klausimus saugumo ir gynybos srityje.
Balandžio-liepos mėnesiais Vokietija į Lietuvą atsiunčia savo rotacines pajėgas - kuopą karių ir karinę techniką. Pirmieji Vokietijos kariai į Lietuvą atvyko balandžio 13 dieną.
Birželio mėnesį Vokietijos kariai dalyvaus Lietuvoje organizuojamose tarptautinėse pratybose "Geležinis Vilkas". Vokietija taip pat atsiųs po papildomą kuopą į pratybas liepos bei lapkričio mėnesiais. Šiemet Lietuvoje laukiama atvykstant daugiau nei 500 vokiečių karių. Vokietija taip pat planuoja skirti savo karius į kuriamus NATO integracijos štabus Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos šalyse.
Vokietija aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Įprastiniams rotaciniams oro policijos budėjimams Vokietija naikintuvus siuntė 6 kartus, o šiemet ketina skirti papildomus naikintuvus oro policijos misijai sustiprinti.
Lietuva ir Vokietija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 1994 m., kai buvo pasirašytas pirmasis dvišalis bendradarbiavimo susitarimas. Šalys bendradarbiauja kovinio rengimo, mokymų, ginkluotės ir įrangos remonto ir įsigijimų srityse.
Lietuvos ir Vokietijos kariai dalyvauja bendrose pratybose. 2014 m. Lietuvoje vykusiose tarptautinėse pratybose "Geležinis kardas 2014" dalyvavo žvalgų kuopa ir inžinierių būrys iš Vokietijos - apie 180 karių. Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė jau šešis kartus.