Pasiūlymą išbraukti serologinius testus iš sąlygų gauti galimybių pasą pateikusi VRM pabrėžia, kad tokia tvarka reikalinga dėl omikron atmainos plitimo specifikos. Anot valdžios atstovų, kadangi sustiprinančiąją dozę galima gauti po trijų mėnesių atlikus pilną vakcinacijos schemą, nelogiška, jeigu žmonės labiau renkasi antikūnų tyrimus.
Vis dėlto Vyriausybė yra numačiusi pereinamąjį laikotarpį, kad iki sausio 10 dienos serologinius testus po skiepo atlikusieji galimybių pasą galės turėti 60 dienų. Serologiniai testai persirgusiems asmenims galimybių pasui gauti galios ir toliau.
Būtent dėl skirtingų sąlygų pasiskiepijusiems ir persirgusiems į „Delfi“ kreipėsi anonimu norėjęs išlikti skaitytojas. Pasak jo, kasdien besikeičiantys įstatymai dėl GP gavimo sąlygų kelia labai daug klausimų.
„Mes, vieni pirmųjų pasiskiepijusių, suskubome darytis antikūnų tyrimus, nes vakar buvo paskutinė GP galiojimo data. Atlikus tyrimus jie parodė, kad jų turime beveik maksimumą, kiek laboratorija gali išmatuoti.
Tačiau trečiadienį yra įvesta naujovė: antikūnai, išlikę po vakcinacijos (arba susirgus net ir po jos, bet neatlikus PGR tyrimo) yra nieko verti, kad ir kiek jų būtų, tačiau žmonės, kurie buvo prieš vakcinaciją ir pasirinko persirgti natūraliai ir taip įgyti imunitetą, gali ir toliau darytis antikūnų tyrimus. Išeina, kad jų antikūnai yra veiksmingi prieš naująją atmainą, tačiau mūsų, pasiskiepijusių, ne“, – stebėjosi vyras.
Pasak jo, tuomet kyla natūrali abejonė skiepų veiksmingumu ir vakcinacijos nauda, nes dabar tokie žmonės yra palikti „kvailelių“ vietoje.
„Teorijos, kurias skleidė „antivakseriai“, pagal naujuosius įstatymus pasiteisino. Vadinasi, žmonės yra skatinami persirgti natūraliai, nes tada galima prasitęsti GP. Vakcinuotųjų antikūnai yra niekiniai palyginus su persirgusiųjų“, – piktinosi jis.
M. Strioga: revakcinacija žalos organizmui nepadarys
Tiesa, tokių abejonių kilo ne tik paprastiems piliečiams, bet ir Lietuvos įžymybėms – atlikėjui Stano ir operos dainininkui Liudui Mikalauskui, kurie tvirtino, kad po dviejų skiepų vis dar turi pakankamai antikūnų, spėliojo, kad jų galėjo padaugėti ir persirgus besimptome ar lengva forma, tik tai nebuvo oficialiai patvirtinta.
Onkoimunologas Marius Strioga kilus tokioms diskusijoms viešojoje erdvėje pasidalijo informacija, kas yra žinoma apie antikūnų organizmui suteikiamą apsaugą. Surinktais duomenimis jis pasidalijo savo feisbuko paskyroje.
Pasak jo, esant aukštam antikūnų (Ak) titrui (apie 5000 BAU/ml), revakcinacija dar nėra tikslinga, ypač, kai titro padidėjimas sietinas su buvusia ekspozicija virusui. Vis dėlto, specialisto nuomone, net ir tokiu atveju revakcinacija žalos organizmui nepadarys, tačiau pridėtinės vertės, ko gero, irgi nesuteiks net ir omikron atmainos kontekste.
„Esmė ta, kad nėra žinoma tiksli Ak titro vertė, kuri užtikrina pakankamą apsaugą, ypač kai atsiranda naujos viruso atmainos, pasižyminčios reikšmingu atsparumu neutralizuojantiems Ak, susidariusiems po buvusių imunizacijų.
Yra kelios publikacijos (1-3), kuriose nustatyti orientaciniai, surogatiniai Ak titrai, susiję su 80-100 proc. apsauga nuo simptominės ligos kelių mėnesių laikotarpiu, bet jie buvo nustatyti, dominuojant alfa atmainai.
Remiantis šiais duomenimis, rudenį aš keliskart NEPT (Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba – „Delfi“) siūliau empiriškai nustatyti „saugią“ Ak ribą, dominuojant delta atmainai: paprastuoju būdu – jau publikuotas Ak titro vertes padauginti iš 2-2,5; po ilgų diskusijų šiam mano gal kiek ir avantiūristiškam pasiūlymui nebuvo pritarta; to nedaryti rekomendavo ir Izraelio ekspertai, kai jų užklausiau bendro nuotolinio susitikimo metu. Nors, kai iškėliau šį klausimą, pirmas jų ET vadovo atsakymas buvo „oi, kaip aš norėjau šio klausimo išvengti“, – teigė jis.
Taip pat pridūrė, kad jei delta atmainos atveju dar buvo galima kažką modeliuoti, tai esant omikron atmainai, apsauginės Ak titro vertės (net ir orientacinės) tikrai nežinomos.
„Remiantis dabartiniais duomenimis, panašu, kad neapsieisime be omikron atmainai adaptuotų vakcinų, o kol jos atsiras, skatinama revakcinacija esamomis vakcinomis: dabartinių vakcinų sukuriama pakankama apsauga nuo omikron atmainos yra trumpalaikė – trunka iki 3 mėn.
SUMMA SUMMARUM: nors Ak titras 5000 BAU/ml turėtų būti pakankamas net ir omikron atmainos atveju (ypač, kai toks titras susidarė po buvusios ekspozicijos virusui), bet nežinome, kokia yra toji vertė, kuriai esant ramiai ir atsakingai galėtume pasakyti, kad OK, revakcinuotis dar tikrai nebūtina, galima palaukti“, – aiškino gydytojas.
Todėl, tęsė jis, esant tokiai situacijai, priimtas politinis sprendimas, kad revakcinacija vykdoma, atsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį po pilnos vakcinacijos, o ne į esamą antikūnų titrą (daugelio vakcinų atveju, pvz., stabligės, erkinio encefalito, taip ir daroma).
„Taigi, LRV priėmė sprendimą, kad norint pratęsti galimybių paso galiojimą, praėjus 7 mėn. po pilnos vakcinacijos, yra būtina revakcinacija, nepriklausomai nuo tuo metu esančio Ak titro. Nėra duomenų, kad dažna vakcinacija sukeltų sveikatai žalingą hiperimunizaciją (4,5).
Taip, klinikiniu požiūriu, situacija yra neapibrėžta ir gydytojui labai nemaloni – turi tyrimo rezultatą su tiksliai nurodyta tiriamo parametro verte, bet negali žmogui konkrečiai pasakyti, kokia to rezultato objektyvi klinikinė reikšmė ir svarba, priimant atitinkamus sprendimus, pvz., dėl revakcinacijos.“
Tačiau, tikino M. Strioga, pandemija toks jau metas, kad kovojant su nuolat kintančiu virusu, neišvengiamai yra daug neapibrėžtumo.
„Galiu užtikrinti, kad visi medicininiai ir politiniai sprendimai (pvz., dėl revakcinacijos ir GP galiojimo) priimami tik įvertinus, kad jie neturi žinomos ar objektyviai tikėtinos žalos sveikatai. Sprendimo vis dar ieškoma! Paskutiniame šių metų NEPT posėdyje ekspertai rekomendavo oficialiai kreiptis į įvairias gydytojų specialistų draugijas (alergologų ir klinikinių imunologų, laboratorinės medicinos, infektologų) dėl empirinio apsauginio antikūnų titro nustatymo galimybės konsensuso būdu.
NEPT galėsime svarstyti ir tokį variantą – jei pilnai pasiskiepijusiam asmeniui po 7 mėn. nustatomas labai aukštas Ak prieš S baltymo RBD sritį titras, tada galima atlikti antikūnų prieš N baltymą tyrimą, kuris įrodytų, kad žmogus kažkuriuo metu buvo užsikrėtęs virusu. Tai galėtų būti serologinis buvusios infekcijos įrodymas“, – teigė jis.
M. Striogos pateikti šaltiniai:
V. Morozovas: sprendimo dėl GP negaliu komentuoti
Taip pat buvo baiminamasi, kad gydytojai bus verčiami pacientų prašyti skiepytis, nors jie to nenori arba vis dar turi pakankamai antikūnų. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atmetė priekaištus dėl galimos valdžios prievartos.
„Nemanau, kad buvo taip pasakyta, jog iš tų gydytojų, kurie neskatina žmonių skiepytis, turi būti atimta licencija. Bet kaip ten bebūtų, kalba yra ne tik apie kovidą, tos kalbos periodiškai kyla ir buvo vienas skaudus atvejis Lietuvoje.
Gydytoja buvo rekomendavusi skiepyti nuo meningokoko kūdikį, o po savaitės jis, deja, nuo tos ligos numirė, nuo kurios galėjo būti paskiepytas. Taip pat įrodymais paremta medicina vienareikšmiškai sako, kad skiepas yra geriausia apsauga nuo infekcinės ligos, jeigu toks yra sukurtas.“
Pasak V. Morozovo, klausimas tik toks, ar apsisprendžiama skiepyti visus, ar rizikos grupes.
„Taigi, kalbant apie kovido skiepus visos kalbos, kad jie yra neištirti ir pan. yra nepagrįstos. Kiek mes jau milijardų suskiepijome ir jau praėjo metai, tai tokio masto tyrimo neturi turbūt nei vienas iš skiepų. Taip pat, kad tiek daug informacijos gautume per trumpą laiką ir t. t.“
Paklaustas, ar nėra taip, kad turint daug antikūnų pakenktų trečias skiepas, jis akcentavo, kad antikūnai yra antikūnai, o apsauga yra apsauga.
„Tai yra du skirtingi dalykai. Ar mes apie mašinos saugumą nesprendžiame irgi vien tik iš diržų buvimo? Nesakome, kad turiu saugos diržus, tai kam man dabar tos žieminės padangos? Apskritai, jeigu moku mokesčius, moku PSD ir padarysiu avariją, tegul mane po jos gydo. Pagulėsiu reanimacijoje ir nieko tokio, kad susižalosiu ar ką nors kitą užmušiu. Aš juk moku PSD, tegul mane gydo.
Tai visos analogijos yra tokios pačios. Ne vien tik saugos diržai lemia, ir ne vien tik antikūnai lemia mūsų apsaugą. Antikūnus tiesiog yra labai paprasta pamatuoti ir pagal juos mes galime kažką spręsti.
Jie tikrai nerodo imuniteto stiprumo ir apsaugos lygio. Kai bus kažkokie duomenys apie tai, kad turint tam tikrą skaičių antkūnų, gali tiek laiko nesiskiepyti, mat apsauga tokia pati kaip ir pasiskiepjus, tada bus aiškiau. Turime tokius duomenis apie hepatito B, erkinio encefalito antikūnus“, – nurodė jis.
Šeimos gydyto teigimu, COVID-19 skiepų atveju tai nieko nereiškia, jeigu žmogus turi daugiau antikūnų negu kaimynas.
„Antikūnų kiekis nedaro kažkokios įtakos, juo labiau, kad virusas mutuoja, o mutuoja jis dėl to, kad turi kur daugintis. Jis pats sau ore nemutuotų. Virusas gyvena tik žmogaus organizme ir tik dėka tų, kurie vengia skiepytis, jis sugeba plisti, mutuoti ir toliau užkrėsti mus visus.“
Kalbėdamas apie apsaugą nuo omikrono atmainos, V. Morozovas nurodė, kad jeigu žmogus nebuvo persirgęs koronavirusu ir pasiskiepijo dviem dozėmis, paskui trečiąja, tai daugiau negu du kartus padidina savo šansą nesusirgti dėl naujos atmainos.
„Dėl to mes ir akcentuojame, kad reikia skiepytis ta trečia doze. Ar persirgimas yra tolygu skiepui? Taip, persirgimas yra tolygu vienai iš skiepų dozės. Ar į tai atsižvelgė gpaso kūrėjai? Nežinau, todėl nieko negaliu komentuoti.“
Pasak jo, tai galbūt daugiau yra politinis sprendimas, kuriam galėjo turėti įtakos tiesiogiai Vyriausybei patarinėjantys sveikatos ekspertai.
Profesorė: serologinis tyrimas niekada nebuvo kriterijus vakcinacijai, tai buvo tiesiog politinis sprendimas
Plačiau apie tai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, ketvirtadienį žurnalistams pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė profesorė Ligita Jančorienė.
Serologiniai tyrimai persirgusiems asmenims galimybių pasą suteiks ir toliau. Pasak G. Megelinskienės, taip numatyta dėl plintančios omikron atmainos, kuri yra atsparesnė vakcinoms, ypač praėjus ilgesniam laikotarpiui po vakcinacijos.
Skiepijimą nuo koronaviruso sustiprinančia doze akcentuoja Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras, kitos tarptautinės organizacijos.
„Todėl gyventojams svarbu pasiskiepyti ir taip apsaugoti save ir kitus, o ne atlikti serologinius tyrimus. Apskritai po vakcinacijos nėra vertinami antikūnų rezultatai, dėl to gyventojai skatinami pasiskiepyti sustiprinančia doze“, – teigė G. Megelinskienė. Net jei antikūnų titrai labai dideli, pasak G. Megelinskienės, tai neparodo, kad nereikia sustiprinančios dozės.
„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiog nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją ir neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Kai atliekami vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, kuriuos galima pamatuoti tik mokslinėse laboratorijose. Tai visai kitos rūšies antikūnai, kurie gali parodyti žmogaus apsaugą. Manymas, kad šitų serologinių tyrimų kaip nors atspindi imuninę apsaugą, nėra teisingas. Visame pasaulyje ir Europoje antikūnų tyrimai nėra naudojami kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – papildė prof. L. Jančorienė.
Net jei antikūnų titrai labai dideli, pasak G. Megelinskienės, tai neparodo, kad nereikia sustiprinančios dozės.
„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiog nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją ir neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Kai atliekami vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, kuriuos galima pamatuoti tik mokslinėse laboratorijose. Tai visai kitos rūšies antikūnai, kurie gali parodyti žmogaus apsaugą. Manymas, kad šitų serologinių tyrimų kaip nors atspindi imuninę apsaugą, nėra teisingas. Visame pasaulyje ir Europoje antikūnų tyrimai nėra naudojami kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – sakė prof. L. Jančorienė.
Serologinis tyrimas, pasak profesorės, niekada nebuvo kriterijus vakcinacijai, tai buvo tiesiog politinis sprendimas.
G. Megelinskienės teigimu, serologiniai tyrimai nėra visiškai išbraukti iš galimybių paso – išbraukti tik tie, kurie atliekami po vakcinacijos.
