Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis savo poziciją vaiko pinigų atžvilgiu iliustravo asmeniniu pavyzdžiu.
„Visa esmė – kad ir aš gaunu juos. Nesijaučiu vertas, nors ir turiu keturis vaikus – na dabar jau tris (nepilnamečius – DELFI), vienas – jau „viso gero“. Ir tokių yra nemažai. Lygiai taip pat yra apatinės grindys, kur žmonės irgi yra praradę motyvaciją bet ką keisti savo gyvenime“, – kalbėjo G. Landsbergis.
TS-LKD lyderis sakė, kad jo politinė jėga nebalsavo prieš vaiko pinigus, tačiau nepritaria tam modeliui, kuris yra pasirinktas dabar.
„Jie turi tikslą, ir gali jį pasiekti, bet, jei mes visus urmu padengiame – nuo kažkur esančio Landsbergio iki vargšiuko esančio regione, nežinau , kokius tikslus tai pasiekia per visą Lietuvą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Valstiečiams“ nuo opozicinės partijos vadovo kliuvo ir už tai, kas politiniame folklore yra įgiję „milijardo milijonui“ sąvoką.
„Kalbant apie sprendimus, kurie buvo priimti, su šita valdžia yra ypatingai sunku diskutuoti. Man atrodo Tomas (Tomilinas – DELFI) dar nepamiršo, kaip Ingrida Šimonytė paskutinio posėdžio metu sakė: „Gerbiamas Tomai, kiekvieną kartą pradėdamas kalbą apie gerovės valstybę, pradėkite nuo vienos formuluotės – „milijardas milijonui“, ir tada dėliokite viską kitą, ką jūs norite pasakyti“.
Nėra buvę labiau liberalaus požiūrio į viešąjį sektorių, į biudžeto surinkimą, negu šitas jūsų valdžios sprendimas. Norint bet ką kitą diskutuoti, reikia pasakyti, kad esminiai sprendimai jau yra padaryti, pinigai jau išleisti“, – sakė G. Landsbergis.
Išrūšiuoti gaunančiuosius vaiko pinigus neapsimoka?
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas atsakė G. Landsbergiui, kad vaiko pinigai „vargšiukams regione yra daug didesni negu Jums“.
„Išmokos universalumas padarė didžiulę paslaugą (skurdo – DELFI) rodikliui, nes labai didelė dalis dirbančių, bet mažai uždirbančių šeimų, tiesiog neturėjo galimybės naudotis jokiais vaiko pinigais. Ir čia kalbama apie šimtus tūkstančių vaikų, o tų turtingų, jei ir yra keletas tūkstančių, tai administravimas kainuoja daugiau jiems neduoti, ir juos kaip nors atskirti, nei mes prarandame“, – sakė T. Tomilinas.
Politikas per diskusiją atsiduso, kad tą posakį apie „milijardą milijonui“ greičiausiai G. Landsbergis dabar jau iki pat rinkimų kartos.
„Tas šūkis tikrai yra ne mano. Aš oponavau finansų ministrui. Mes tą „milijardą milijonui“ labai smarkiai pakoregavome. Turtingi žmonės moka didesnį Gyventojų pajamų mokestį, nuo sausio mokės 32 proc. vietoj 27 proc. , ir būtent tai pilnai padengia Jūsų vaikų vaiko pinigus.
Mes pakoregavome Neapmokestinamo pajamų dydžio kėlimą, sukoncentravome mokesčių lengvatą į mažiausiai uždirbančius. Artimiausiu metu bus priimti sprendimai Biudžeto komitete . Jūsų keltas klausimas dėl „milijardo milijonui“ buvo adekvatus, argumentuota kritika, ir mes į ją sureagavome. Tai yra geras parlamentinės demokratijos bruožas“, – sakė T. Tomilinas.
Simonas Gentvilas: prioritetai – ne ten
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas mano, kad prioritetai skirstant biudžeto lėšas yra dedami ne ten.
„Valstiečių“ pasirinkta taktika yra ne stiprinti Konstitucijoje numatytas funkcijas – tai yra nemokamas išsilavinimas, nemokama sveikatos apsauga, bet plėsti tiesioginių išmokų galimybes. Kitais metais vaiko pinigams bus skirta 149 mln. eurų, plius dar 37 mln. eurų – po G. Kirkilo pasiūlymo didinti iki 70 eurų. Visai švietimo sistemai papildomai duodama tik 91 mln. Kur yra prioritetai?“, – retoriškai klausė S. Gentvilas.
Liberalas taip pat nepritaria iniciatyvoms atimti valstybės finansavimą iš privačių įstaigų. Jis pasitelkė pavyzdį, kad Švedijoje yra kalbama tik apie pelno normavimą, bet „nekalbama, kad privačias įstaigas reikėtų išstumti iš gerovės valstybės kūrimo“.
Paluckas: gerovės siekimas – begalinis procesas
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pasidžiaugė diskusija apie tai, kada, kalbant apie mokesčių progresyvumą jau yra pasiekiamos ribos.
„Aš kalbėčiau apie galbūt 40 proc. GPM viršutinį tarifą – nuo visų metinių apskaitomų pajamų. Bet čia – vienas esminis momentas, kalbant apie visuomenės raidą, gerovės valstybės kūrimą – tai nėra futbolo varžybos, nebus taip, kad 2:1 laimėjome, tai yra begalinis žaidimas. Čia laimėtojo ir nelaimėtojo gali nebūti. Čia yra visai kitos žaidimo taisyklės. Tam tikrais etapais siekiai gali keistis pagal kintančias visuomenės moralės normas“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jis priminė, kad socialdemokratai šio amžiaus pradžioje buvo pasirinkę ir trečią kelią – bendradarbiavimą su privačiais sektoriais, ir labai stipriai nusvilo dėl tokio bendradarbiavimo, „nes pamatė, kad problemos valstybei – pelnas verslui“.
„Nedemonizuoju nieko, bet sakau, kad tokie modeliai kai kada nepasiteisina, ir tai būna klaidos“, – sakė G. Paluckas.