aA
Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos debatai, kuriuose Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė kalbėjo apie vidaus politiką ir ekonomiką. Lapkričio pradžioje vyksiančiuose pirminiuose TS-LKD prezidento rinkimuose paaiškės, kuris iš jų bus partijos kandidatas į Lietuvos prezidento postą.

Ušackas: partijos vadovybė yra pasirinkusi

Debatai prasidėjo nuo klausimo, kaip pretendentai vertina pačius pirmalaikius rinkimus.

Parlamentarė I. Šimonytė neslėpė iš pradžių buvusi nusiteikusi skeptiškai, tačiau jos nuomonė pasikeitė, kai pamatė žmonių susidomėjimą. Jau maždaug 11 tūkst. partijai nepriklausančių asmenų užsiregistravo dalyvauti pirmalaikiuose partijos kandidato rinkimuose.

„Kadangi aš vis keliu tą klausimą, kad mums reikia grąžinti žmones prie politikos, mums reikia grąžinti žmones iš vidinės emigracijos nuo politikos, kai jie tiesiog pasibodėję pasitraukia į savo kasdienybės dalykus, ir nenori dalyvauti politinėje veikloje, tai šitas pratimas yra labai gera proga prie to grįžti“, – sakė I. Šimonytė.

V. Ušackas sakė rinkimus vertinąs teigiamai, kadangi tiki demokratijos jėga.

„Kai Gabrielius šią idėją iškėlė, aš ją sveikinau ir rėmiau, tai yra atsinaujinimas, atsivėrimas, ne tik į partiečius, bet į Lietuvos žmones, kurie tiki patriotizmo, laisvės, demokratijos, iniciatyvos, rizikos, šeimos vertybėmis ir tradicijomis“, – kalbėjo kandidatas.

Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
© DELFI / Rafael Achmedov

Jis neslėpė įžvelgiąs ir trūkumų, ir apgailestavo, kad Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, negalės dalyvauti rinkimuose. Ir prasitarė matąs kitų imitacinių dalykų.

„Kaip bebūtų gaila – vadovybė yra pasirinkusi Ingridą. Aš tą gerbiu, ir aš tikiu, kad laisvi žmonės balsuos už eilinį partijos narį, kuris turi savo laiminčios Lietuvos viziją“, – sakė V. Ušackas.

„Kaip bebūtų gaila – vadovybė yra pasirinkusi Ingridą. Aš tą gerbiu, ir aš tikiu, kad laisvi žmonės balsuos už eilinį partijos narį, kuris turi savo laiminčios Lietuvos viziją“, – sakė V. Ušackas.

Pasakė, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais

Kalbėdami apie santykius su valdančiaisiais, tiek I. Šimonytė, tiek V. Ušackas sakė, kad su visais galima susitarti, tereikia tik noro.

„Toks dalykas, kaip sutarimas dėl krašto gynybos, kuris rodo, kad net ir tokiomis įtemptomis sąlygomis diskutuoti yra įmanoma, tai manau, kad santykiai galėtų būti tiek geri, kiek abi pusės stengtųsi tuos konstruktyvius santykius palaikyti. Diskutuoti yra apie ką, man atrodo, tai yra akivaizdu ne tik man, bet ir pačiai Seimo daugumai“, – sakė I. Šimonytė.

V. Ušackas, savo ruožtu, teigė, kad prezidentas turi būti telkiančioji jėga, kuri visus sujungia.

„Pati pareiga tiesiog šaukia būti telkiamąja jėga, ne skaldančiąja, o telkiamąja. Mano manymu, šiuo metu didžiausi du uždaviniai – išorinis saugumas ir vidaus išsivaikščiojimas. Prezidentas turėtų kalbėtis su visais, kad Lietuvoje būtų proveržis“, – sakė V. Ušackas.

Pasak jo, Lietuvos istorija liudija, kad galima rasti. Profesorius Vytautas Landsbergis ir amžiną atilsį Brazauskas sutarė dėl ES ir NATO narystės.

„Galbūt, jeigu mes galėtume išspręsti tuos klausimus, kurie galbūt vertybiškai šiandien mums atrodo tikrai sunkiai suderinami, visų pirma, kalbu apie demokratiją arba pastangas tai demokratijai laužyti rankas ir kojas, tai čia turbūt sutarti gali būti sunku. Bet jeigu mes grįžtame prie pagrindų, kad mes esame įstatymų viršenybės demokratinė valstybė, kurioje yra absoliučiai gerbiamos žmonių teisės, tai tuomet diskutuoti kitais klausimais turbūt yra įmanoma“, – mano I. Šimonytė.

„Jeigu mes grįžtame prie pagrindų, kad mes esame įstatymų viršenybės demokratinė valstybė, kurioje yra absoliučiai gerbiamos žmonių teisės, tai tuomet diskutuoti kitais klausimais turbūt yra įmanoma,“ - teigė I. Šimonytė.

Kalbėdami apie tai, dėl ko su valdančiaisiais nesutartų niekada, V. Ušackas sakė, kad nesutartų dėl žiniasklaidos laisvių varžymo, dėl žmogaus teisių varžymo ir nesutartų dėl euroatlantinės orientacijos. I. Šimonytė sakė, kad žiniasklaidos laisvių varžymas yra tik vienas epizodas bendro valdančiųjų požiūrio, kad demokratija tai yra daugumos diktatūra mažumai. Ji mano, kad jeigu pavyktų sutarti su valdančiaisiais, kad demokratija nėra daugumos diktatūra mažumai, tai visi klausimai galėtų spręstis lengviau.

Išsiskyrė požiūriai į šeimą

Kandidatų debatuose išskyrė požiūriai į šeimą. I. Šimonytė neprieštarauja partnerystės instituto įteisinimui. Tačiau ji priminė nebalsavusi Seime už įstatymo projektą, kuris bandė „partnerystę apibrėžti kaip tam tikrą UAB'ą“.

„Aš tikrai nemanau, kad žmonių tarpusavio santykius dera apibrėžti kaip kažkokius komercinius dalykus, kur yra du akcininkai, ir mes kažkaip išsprendžiame, kaip tiems akcininkams išspręsti savo ginčą“, – sakė I. Šimonytė.

Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
© DELFI / Rafael Achmedov

Pasak jos, kalbant apie partnerystę taip, kaip ji suprantama Vakaruose, kai toks įstatymo projektas buvo teikiamas Seimui, ji balsavo už, ir nemato jokio reikalo keisti savo nuomonę.

Parlamentarė kartu pabrėžė nesanti prieš tradicinę šeimą, tačiau ji siūlė vertinti realybę tokią, kokia ji yra.

„Partnerystės institutas reikalingas ne tik homoseksualiems žmonėms. Mūsų valstybėje apie 40 proc. vaikų gimsta ne santuokoje, ir mes negalime užsimerkti ir tiesiog ignoruoti, kad tokia yra realybė, o bandyti kažkaip visus įpaišyti į kažkokią schemą. Dėl to, kad aš neturiu sutuoktinio, bet turiu mamą, kuriai esu labai atsidavusi, kurią slaugau, ir atiduočiau viską ką turiu, aš nelaikau, kad aš neturiu šeimos“, – pabrėžė I. Šimonytė.

V. Ušacko nuomone, nėra tokių žodžių kaip tradicinė arba netradicinė šeima arba santuoka, „yra vyro ir moters santuoka“.

„Todėl ją mes privalome saugoti, puoselėti ir stiprinti visokeriopai. (…) Mūsų nuomonės čia skiriasi, aš vis dėlto vienos lyties partnerystės niekada nesulyginčiau su šeima arba santuoka“, – sakė kandidatas.

Jo oponentė sakė, kad tokios diskusijos, kaip ir bet kokios kitos, kurios liečia žmogaus sielą ir jausmus, yra labai sudėtingos.

„Mes galime, kiek norime aiškinti tie žmonėms, kad jie nėra šeima, bet, jeigu jiems atrodys, kad jie yra šeima, jie save tokiais laikys“, – sakė I. Šimonytė.

Požiūriai į pagalbinį apvaisinimą išsiskyrė

Konservatyvesnio požiūrio V. Ušackas laikosi ir kitais su partneryste susijusiais klausimais, pavyzdžiui – apie pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje

Jis pritaria, kad esant kažkokioms kliūtims pastoti natūraliai „gal ir gali būti kažkokios intervencijos“.

„Bet aš vis dėlto dėčiau preferenciją, kad tai būtų moters kūne“, – sakė V. Ušackas.

Jo oponentė pasidžiaugė, kad Seimas ryžosi priimti pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

„Tame įstatyme yra dalykų, kurie labiau kenkia šeimoms, kurios nori pasinaudoti šia paslauga, negu padeda, kaip laikymas begalinis iki pasaulio pabaigos to, kas yra šitų intervencijų rezultatas“, – sakė I. Šimonytė pasidžiaugusi, kad vis dėlto įstatymas yra priimtas, ir šeimoms yra prieinama pagalba.

Dėl abortų „įkando“ Gražuliui

Kalbėdamas apie abortų teisinį reguliavimą, V. Ušackas teigė manąs, kad tai turi būti moters sprendimas.

I. Šimonytė teigė, kad ji pati, būdama moterimi, niekada negalėtų priimti tokio sprendimo.

Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
© DELFI / Rafael Achmedov

„Tačiau aš negalėčiau smerkti moterų, kurios tokį sprendimą priima. Dažnai jos jį priima dėl beviltiškos būsenos, dėl to, kad valstybė, tai yra mes visi, nesuteikiame jai nei psichologinės paramos, nei galimybės tikėtis socialinės paramos tuo laikotarpiu, kada jai teks kūdikį auginti“, – sakė ji.

Parlamentarės nuomone, bet kokie draudimai neturėtų būti svarstomi.

„Šitoje diskusijoje man labiausiai nepatinka fariziejiškumas, kada karščiausias abortų uždraudimo priešininkas yra ponas Gražulis, pats visiškai neseniai moteriai, nuo jo pastojusiai, siūlęs daryti abortą. Manau, kad mums visiems reikia truputėlį atitokti ir kalbėti apie tai, kaip mes galime suteikti paramą toms moterims, kurios yra patekusios į krizinę situaciją, ir kaip jas įtikinti likti auginti ir užauginti mūsų valstybei pilietį“, – sakė I. Šimonytė.

„Šitoje diskusijoje man labiausiai nepatinka fariziejiškumas, kada karščiausias abortų uždraudimo priešininkas yra ponas Gražulis, pats visiškai neseniai moteriai, nuo jo pastojusiai, siūlęs daryti abortą,“ - teigė I. Šimonytė.

Pasakė, kodėl žmonės Lietuvoje nelaimingi

Kalbėdami apie tai, kodėl Lietuvoje žmonės yra nusivylę ir nelaimingi, I. Šimonytė ir V. Ušackas išvardijo keletą priežasčių.

„Nemanau, kad yra populistiška ar netinkama kelti tokį tikslą kaip piliečių laimė šalies vadovams ir politikams. Jeigu mes pasižiūrėsime tuos elementus, iš ko susidaro ta laimės ekonomika, tai didelė dalis jų yra vis dėlto politikų sprendimų lauke. Tikrai tas sprendžiama ne tomis popierinėmis programomis, kurias Vygaudas minėjo. Iš tikrųjų tie gabalai, kurie yra susiję su mokesčių politika, su korupcija, su nepotizmo apraiškomi, su bendruomeniškumu, su lengvumu tiesiog daryti kažkokius gerus dalykus bendruomenėse, visa tai ir sudaro tą piliečių laimę. Ir todėl piliečiai iš tikrųjų to nejausdami gali rinktis kitus dalykus“, – mano I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad vis dėlto žmonėms labiausiai trūksta tarpusavio santykių, bendro harmoningo sugyvenimo, o ne kažkokių ekonominių dalykų.

Savo ruožtu V. Ušackas teigė, kad valstybė yra sukurta tam, kad užtikrintų žmonių kūrybą, mūsų talentų raišką ir mūsų laisvę į gyvenimą.

„Dėl emigracijos yra daug priežasčių, tai yra emocinė būsena Lietuvoje. Žmonės yra praradę viltį. Žmonės išvažiuoja, nes nemato gerų naujienų, mato tik peštynes, kurios vyksta tarp politikų. Nebėra kuriamosios, jungiamosios grandies, nebėra to laimės žiburio, kad jie tikėtų, kad čia, Lietuvoje, galima gyventi. Tačiau visgi tai yra ekonominės paskatos, kodėl žmonės važiuoja. Nes mes žadėjome, kad įvyks pokyčiai, įvyks proveržis, kai įstojome prieš 14 metų į ES. Dabar ką matome? Kainomis mes ES pasivijome, nors žadėjome garsiai iš tribūnų, kad tai neįvyks. Tuo metu uždarbiu ir pensijomis esame 25-26. Todėl reikalingas proveržis“, – teigė V. Ušackas.

„Dėl emigracijos yra daug priežasčių, tai yra emocinė būsena Lietuvoje. Žmonės yra praradę viltį. Žmonės išvažiuoja, nes nemato gerų naujienų, mato tik peštynes, kurios vyksta tarp politikų,“- teigė V. Ušackas.

Anot I. Šimonytės, žmonėms didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad Lietuvoje nėra sutarta dėl prioritetų. Ji įsitikinusi, kad Lietuvos žmones turėtų apsispręsti, kiek jie nori pareigų deleguoti valstybei, o kiek norėtų imti ant savo pečių.

Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
Tėvynės sąjungos kandidatų į prezidentus debatai
© DELFI / Rafael Achmedov

„Kai žmonės pradės žiūrėti į savo politikus ne kaip į kažką duodančius, o kaip atstovaujančius vienam ar kitam požiūriui, koks turėtų būti tas kontraktas, tada galime susitarti“, – mano politikė.

Emigracija – ne vienintelė demografinė problema

Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė teigė, kad dabarties problema yra ne tik emigracija, o demografija su visais jos aspektais: emigracija, mažas gimstamumas ir per didelis mirštamumas tų mirčių, kurių būtų galima išvengti, jeigu šiek tiek kitaip gyventume arba mūsų sveikatos apsaugos sistema šiek tiek anksčiau pagautų sferoje esančius vyrus ir moteris, ypač vyrus.

„Emigracija yra veiksnys, kuris gali būti paveikiamas, jeigu ekonominė situacija keičiasi, atsiranda kitos perspektyvos, galiausiai, yra galima imigracija. Bet ilgalaikiai procesai – tokie kaip gimstamumas arba mirštamumas nuo ligų, kurių būtų galima išvengti, savižudybių, čia jau yra tikrai daug sunkiau sprendžiama problema“, – sakė kandidatė.

Jos oponentas teigė, kad emigracija yra viena didžiausių nacionalinių saugumo problemų.

„Tai, kad mūsų prieš 28 m. buvo 3,7 mln. gyventojų, dabar liko 2,8 mln. gyventojų. (…) Statistika rodo, kad, jeigu nebus intervencinių sprendimų, jeigu nebus parodyta politinė valia ir pritaikyta gera praktika, gyventojų mažėjimas ir toliau tęsis“, – sakė V. Ušackas.

Jis mano, kad tai vienas labiausiai spręstinų dalykų. Tam jis pateikė statistiką, kuri rodo, kad pernai vieną pensininką išlaikė 3,5 darbingo Lietuvos piliečio.

„Tai, kad mūsų prieš 28 m. buvo 3,7 mln. gyventojų, dabar liko 2,8 mln. gyventojų. (…) Statistika rodo, kad, jeigu nebus intervencinių sprendimų, jeigu nebus parodyta politinė valia ir pritaikyta gera praktika, gyventojų mažėjimas ir toliau tęsis“, – sakė V. Ušackas.

„Jeigu mažės po 30-50 tūkst. gyventojų, po dvylikos metų vieną penisninką beišlaikys tik 2,1 darbingas Lietuvos pilietis“, – teigė V. Ušackas, apgailestaudamas nematąs politikų, kurią tą spręstų.

Gimstamumui didinti, pasak jo, reikalinga išmintinga šeimos politika.

Ušackas išvengė atsakymo apie mokyklų uždarinėjimą

Kandidatai pasidalino į požiūriu į mokyklų išsaugojimą. „Mokykla yra dėl to, kad būtų mokykla, ir joje kažkas turėtų darbo vietų, o mokykla yra tam, kad vaikas, išėjęs iš mokyklos, turėtų bilietą į ateitį. Jeigu mes negalime užtikrinti kiekvienoje konkrečioje vietoje tokių mokytojai, kurie gali vaikams šitas žinias, kūrybiškumą, laisvę, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio suteikti, vadinasi mums reikia kalbėti, kur mes galime tai padaryti, ir sukurti visą logistinę infrastruktūrą, kad vaikai turėtų prieinamumą“, – sakė I. Šimonytė.

Jos oponentas teigė, kad labai svarbu ir vaiko žinios, ir bendruomenės interesas išlaikyti mokyklą.

„Tam, kad investuotume į švietimo kokybę, kad jaunam žmogui būtų skiepijama sveika mityba, sportas, pilietiškumas, patriotizmas, verslumas, finansiniai išsilavinimo pagrindai, tai yra ateities kartų ugdymas. Turi būti skiriami resursai, kad sugrįžtų mokytojų prestižas. (…) Pakelkime algas per dvejus-trejus metus bent iki 1,5 tūkst. eurų, skatinkime abipusį supratimą“, – sakė V. Ušackas.

Pasak jo, klausimas – ar galima geresnio išsilavinimo vardan vežti vaiką į mokyklą keliasdešimt kilometrų yra antrinis. Jis atsakinėdamas nušoko prie kritikos švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei temos.

Kalbėjo apie medikų atlyginimų problemą

Gydymo kokybė ir gydymo įstaigų išlaikymas, kiek įmanoma arčiau namų, pasak I. Šimonytės, yra suderinami dalykai.

„Tam tikros paslaugos turi būti kiek įmanoma arčiau žmonių. Akivaizdu, kad sudėtingų paslaugų išlaikyti kiek įmanoma arčiau namų niekada negalėsime, ir nėra prasmės to daryti, nes specializacija, praktika ir operacijų skaičius, ir kiek medikų dirba prie konkrečios problemos sprendimo, kiek jie įgija įgūdžių, tai yra nepaskutinis veiksnys, kuris apsaugo pacientų sveikatą“, – sakė I. Šimonytė.

Tačiau, pasak jos, kaip ir su mokyklomis, galima kalbėti, kad kiekvienas rajonas gali turėti savo ligoninę.

„Bet mes kalbėkime apie tikrą šito reikalo kainą, o ne bandykime tik stumdyti antklodę vieni nuo kitų, arba, kas labiausiai patinka kai kuriems politikams – nuo gynybos. (…) Ne taip turi būti sprendžiami klausimai“, – sakė I. Šimonytė.

Ji sukrikavo valdančiųjų parengtą mokesčių reformą, dėl kurios „pajamų netekimo užtektų spręsti labai didelei daliai sveikatos apsaugos, švietimo problemų“.

„Bet dauguma yra kurčia, dėl to apsiriboja tais padrabstymais, kurie niekaip nepakeis padėties“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, ieškant efektyvumo dešimt procentų sveikatos biudžeto pavyktų sutaupyti.

„Mes turėtume nepirkti įrangos, kuria negali naudotis mažesnės ligoninės. Bet vis dėlto viena didžiausių sveikatos apsaugos problemų yra ta, kad medikai mūsų valstybėje kaip profesija yra nevertinami net arti to adekvatumo, ko jie yra nusipelnę pagal vakarietiškus standartus. Ir todėl jie į tuos vakarietiškus kraštus ir emigruoja. Šitą klausimą mes turime spręsti“, – sakė I. Šimonytė.

Ragino galvoti apie sveiką gyvenseną

Jos oponento vertinimu, pirmiausia, reikia kalbėti apie sveikatą ir sveiką gyvenseną.

„Jeigu mes pažiūrėsime į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, Lietuva pagal ilgaamžiškumą yra dugne. Per 45 m. vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo tik 4 m. Ypač didelis skirtumas yra tarp vyrų ir moterų. (…) Priešlaikinį mirštamumą dažniausiai sąlygoja lėtinės ligos – širdies ir kraujagyslių. Reiškia, pas mus nėra pakankamai sveikos mitybos, sportiškų žmonių ir tokios politikos“, – sakė V. Ušackas.

Jis sutiko, kad norint teikti aukštesnio lygio paslaugas ligoninių koncentracija neišvengiama.

„Tačiau taip pat svarbu, kad šeimos gydytojų institutas būtų taip pat prieinami – ar tai būtų Skuode, mano gimtinėje, ar tai būtų Vilniuje. Turi būti holistinis požiūris – sveika gyvensena ir sveikata tai nėra tik ligoninių skaičius, tai yra žymiai plačiau: sveika gyvensena, mityba, sportas ir aptarnavimas“, – sakė V. Ušackas.

Pasidalino požiūriu į santykius su verslininkais

Santykius su verslininkais V. Ušackas vadino artimais ir darbingais.

„Kaip buvęs ambasadorius Amerikoje ir Britanijoje visada dirbau tam, kad padėčiau Lietuvos verslui įeiti į užsienio rinkas, kurti ekscelencijos centrus. (…) Manau, kad tai yra darnios, tvarios valstybės viena iš prielaidų – verslo ir valstybės bendradarbiavimas skaidriai, suprantant kiekvieno iš mūsų atsakomybę ir pareigą“, - sakė V. Ušackas.

Jis apgailestavo, kad pastaruoju metu buvo nemažai susipriešinimo tarp valstybės ir verslo.

„Jeigu būčiau prezidentas, būčiau Lietuvos verslo vėliavnešys. Panašiai kaip daro kitų valstybių prezidentai, kaip daro mano buvęs grupės draugas Danijos karališkasis princas Frederikas, kai penkis kartus per metus vadovauja verslo delegacijoms – ar tai būtų į Kiniją, ar – į Ameriką, ar į Indiją, ir padeda atverti duris“, - sakė V. Ušackas.

Pasak I. Šimonytės, jos santykiai su verslininkais visada buvo labai dalykiški.

„Aš vengiu asmeninių santykių, bet su organizacijomis, konfederacijomis tikrai bendravome, diskutavome visais laikais – kuo aš bebūčiau, ar Finansų ministerijoje, ar Lietuvos banke“, - sakė I. Šimonytė.

Ji neatmetė, kad būna tokių atvejų, kad atskiros įmonės turi problemų.

„Jas reikia spręsti, bet jas reikia spręsti skaidriai, per skaidrią procedūrą. Nemėgstu jokių susitikimų kavinėje, kažkokių užkulisinių debatų, kur žmonės gali nesuprasti, apie ką mes šnekėjomės“, - sakė I. Šimonytė.

Tačiau ji teigė, kad yra labai svarbu palaikyti dialogą su verslu.

„Dar daugiau - norėčiau, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau vakarietiško verslo, ir tikrai, kiek mano galimybės leido, per mano karjerą dėjau daug pastangų, kad to vakarietiško verslo Lietuvoje būtų. Nes manau, kad standartai, kuriuos atsineša čia vakarietiškas verslas – tiek santykių su darbuotojais, tiek požiūrio į korupciją, reikalų tvarkymus po kilimu, kurie man asmeniškai yra labai nepriimtini, tai jie padėtų mums patiems pakelti savo vidinius santykius į aukštesnį lygį“, - sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad jai yra nepriimtina, kad verslas yra demonizuojamas.

„Yra visokiausių situacijų, kada vienas ar kitas asmuo yra įtariamas arba pagaunamas kažkokiuose neskaidriuose dalykuose, tai yra smerktina. Bet tai neturi nieko bendro su paties verslo, kaip veiklos, vertinimu.

Todėl, kad tai yra žmonės, kurie prisiima riziką, ir sukuria mums visiems pridėtinę vertę. Aišku, būtų labai gerai, jeigu tos prisiimtos rizikos, neturėtume mes visi, kaip mokesčių mokėtojai, kažkada dengti“, - sakė I. Šimonytė.

Peikė mokesčių sistemą

Kalbant apie mokesčių politiką Lietuvoje, keliose vietose I. Šimonytės ir V. Ušacko nuomonės išsiskyrė. I. Šimonytė teigė matanti daug trūkumų dabartinėje sistemoje.

„Man mokesčių klausimas yra neegzistuojantis klausimas pats savaime. Kai mes pradedame kalbėti apie mokesčius, tai atrodo, kad pakalbėkime apie kainą, nors nežinome, kieno. Mokesčiai yra kaina už viešąsias paslaugas, jie turi daugiau paskirčių – elgesį pakeisti ar dar kažką nubausti, kad nerūkytų arba negertų. (…) Kol mes nekalbame apie tai, kokia yra kaina, paskirstyti tą kainą kaip nors protingai visuomenės nariams darosi užduotis neįmanoma, nes mes neaišku ką daliname. Pagrindinės problemos, kurios šiandien yra ir kurios išliko po visų šitų mokesčių reformų, tai, kad kai kurie dideli latifundininkai, kaip mokėjo vieną procentą gyventojų pajamų mokesčio, taip ir toliau galės jį mokėti“, – sakė I. Šimonytė.

V. Ušackas mano, kad Lietuvoje turėtų būti efektyvi, teisinga ir konkurencinga mokesčių sistema Lietuvoje, kad ji nebūtų keičiama nuolatos.

„Privaloma atsisakyti tų istorinių mokestinių privilegijų, kurie skatina ir demografinę krizę, skatina žmones išvykti. Kodėl per visus tuos metus ir kairė, ir dešinė, toleravo ir skatino mokestinę nelygybę. Ar žinote, kad 64 tūkst. kasininkių sumoka „Sodrai“ tris kartus daugiau nei 190 tūkst. Lietuvos antstolių, advokatų ar notarų. Ar tai yra teisinga? Tai nėra teisinga. Tai visų pirma reikėtų šalinti, kad visi turėtų vienodus įsipareigojimus solidarumui“, – mano V. Ušackas.

Tačiau jis mano, kad mokestinės lengvatos turėtų išlikti startuoliams, turėtų išlikti toms įmonėms ar toms iniciatyvoms, jauniems žmonėms, kurie baigia mokslus ar besimokydami pradeda verslą, taip pat toms įmonėms, kurios neša inovacijas ar aukštąsias technologijas.

Tačiau I. Šimonytė čia įžvelgė prieštaravimą – reikia, kad sistema būtų kuo teisingesnė, bet taip pat reikia dar naujų lengvatų. Ji įsitikinusi, kad mažyčiai mokesčių sistemos pataisymai problemos nespręs, svarbiausia užtikrinti, kad žmonės sandorį su valstybe suprastų kaip teisingą.

„Neneigiu, kad kartais jos būna pagrįstos ir atsiperka, bet tai jau ekonominiai vertinimai. Kodėl didelių mokesčių šalis Švedija jaučiasi daugiau mažiau okay su tais mokesčiais? Todėl, kad žmonės vertina tai taip: mes mokame didelius mokesčius, bet tai, kas mums grįžta, ne man asmeniškai, ne konkrečiai mano vaikui ar kažkam, bet mums, kaip visuomenei, yra adekvatu tam, ką mes kaip visuomenė sumokame ir ta našta paskirstyta yra taip, kad yra daugmaž teisinga“, – mano I. Šimonytė.

Kalbėdama apie kai kurių valstybinių įmonių galimą privatizavimą, I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas - siekiama daug ką nacionalizuoti, kurti valstybines vaistines ir pan., ir jai tai atrodo neraminanti tendencija.

Pakvietė visus balsuoti

I. Šimonytė debatus baigė išreikšdama viltį, kad Lietuva neleis demokratijai „nučiuožti ten, kur ji bando čiuožti“.

„Tai yra mes darysime viską, dėsime visas pastangas, kad aktyvioji, kūrybiškoji mūsų visuomenės dalis nenusisuktų nuo politikos ir nepasakytų: man nerūpi, jūs ten pjaukitės, o aš savo gyvenimą gyvenu. Nes viskas, kas yra politika, yra mūsų bendras gyvenimas. Ir matydama tai, kaip Mozė 40 metų, o mes 30 metų klaidžiojame aplinkui, bandydami žmonėms siūlyti vienu metu ir JAV, ir Švediją, ir niekaip nesugebėdami sumoderuoti žmonių nusivylimo tuo, ką valstybė žada ir ką ji padaro. Mes turime grįžti prie šių klausimų, kiek jie užtruks, tiek, bet jeigu negrįšime, mes pasigaminsime naują burbulą, paskui dar vieną ekonomikos pakilimą, paskui dar nučiuožti nuo kalno, bet tai tikrai nebus mūsų ilgalaikei žmonių gerovei“, – sakė I. Šimonytė.

V. Ušackas savo paskutiniame žodyje dėkojo G. Landsbergiui, kuris prisidėjo nemažai prie partijos atsinaujinimo, taip pat ir savo šeimai ir bendražygiams.

„Dėkoju visiems, kad jūs patikėjote, kad gali būti kitokia demokratija, kitokia Lietuva, neimituojama, nevaldoma, ten, kur laisvas žmogus rinksis. Ir kviečiu visus registruotis iki ketvirtadienio ir ateiti balsuoti lapkričio 3-4 dienomis už laisvą, laiminčią Lietuvą“, – sakė politikas.

Šeštadienį portale lrytas.lt pasirodžiusios apklausos rodo, kad už I. Šimonytę balsuotų 17.5 proc., o V. Ušackui savo balsą atiduotų 10.5 proc. apklaustųjų.

Kalbėjo apie užsienio ir saugumo politiką

Praėjusią savaitę vyko BNS debatai, kuriuose V. Ušackas ir I. Šimonytė kalbėjo apie užsienio ir saugumo politiką.

V. Ušackas teigė, kad svarbu susitarti, į kurias Lietuvos proveržio sritis mes norime investuoti tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšas. Be to, būtina užtikrinti JAV karinių pajėgų buvimą Baltijos šalyse ir stiprinti santykius su šia šalimi. Anot jo, Lietuva turėtų kalbėtis ne tik su draugais, bet ir su priešais, platus draugų tinklas yra svarbus Lietuvai.

I. Šimonytė mano, kad svarbu kalbėti apie platų socialinį kontraktą, kuris apimtų visas visuomenei svarbias sritis. Pasak jos, Lietuva turėtų užtikrinti savo saugumą stiprinant savo gynybinius pajėgumus ir santykius su sąjungininkais. Be to, Lietuvai kaip mažai valstybei svaru siekti, kad pasaulis laikytųsi sutartų taisyklių.

DELFI primena, kad lapkričio 3–4 dienomis vyks atviri TS-LKD rinkimai, kuriuose bus išrinktas partijos kandidatas į prezidento postą. Šiuose rinkimuose kandidatuoja diplomatas Vygaudas Ušackas ir Seimo narė Ingrida Šimonytė. Rinkimuose savo balsus galės atiduoti ne tik TS-LKD partijos nariai, bet ir jos bendraminčiai, iš anksto užsiregistravę ir praėję atranką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1387)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (36)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (473)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (24)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (27)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (21)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (202)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (27)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...