„Mano pozicija yra kiekvienos dienos pozicija. Kad čia dabar kažkas susigalvojo sau progą įteikti kolegėms, žmonoms, sesėms, mamoms gėlių, tiktai teikit jūs tas gėles“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė, tačiau pabrėžė, kad mūsų visuomenėje vis dar yra opių spragų, apie kurias reikia kalbėti ir kurias reikia spręsti. Ir ji kalba ne tik apie moteris, bet ir vyrus pančiojančius stereotipus.
„Vis dar neratifikuojam Stambulo konvencijos, viena iš trijų moterų Lietuvoje, pagal atliktą tyrimą, sako, kad yra patyrusi vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje. Aš jau nešneku apie darbo sąlygas, vienodus ar apyvienodžius atlyginimus, apie seksizmą, vadinamą diedovščyną“, – Delfi laidoje „Jūs rimtai?“ vardijo D. Filmanavičiūtė.
„Ta viena diena, ji nieko turbūt nesprendžia. Ir mes visi dabar apie gėles, o ne apie problemas šiandien šnekam. Ar ne? Tai man norėtųsi, kad apie problemas daugiau kalbėtume“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.
„Kai aš laukiausi sūnaus, gavau pakvietimą parašyti tekstą nacionaliniam diktantui, 2019 metais. Ir taip sutapo, kad nacionalinį diktantą Lietuva rašė kovo 8-ąją. Ir tada, aš galvodama apie tai, kad tos datos sutaps, parašiau tekstą, kuris vadinosi „Odė moterystei“. Vakar susiradau, perskaičiau dar kartą ir galvoju: eina sau, tam tekste daug emocijų, labai daug hormonų, – pasakojo D. Filmanavičiūtė, kuri tuo metu laukėsi sūnaus. – Bet šiaip, kai pagalvoji, vis tiek taip pat mąstau ir vis tiek situacija yra tokia pati: mergaitei šitam pasauly nėra visai patogu.“
Ir nors D. Filmanavičiūtė mato visuomenės spragas, tačiau teigia, kad nors ir pamažu, situacija keičiasi į gerą. „Aš labai mėgstu cituoti Margaritą Jankauskaitę, ji toj temoj yra aukščiausios prabos profesionalas. Ji tokią mintį pasakė kažkurioj mūsų viešoj diskusijoj, kur aš galvojau: taigi tikrai taip ir yra. Mes tikrai jau žinom, kad mes viską galim. Kad kažkas dėl tradicijos, kultūros ir stereotipų mums vis dar kaišioja pagalius į ratus, tai mat jį galas, mes tuos pagalius kažkaip vis tiek išspardysim vieną dieną. Bet kitas dalykas, su kuriuo turim tvarkytis, šalia solidarumo ir moters teisių, ir taip toliau, tai vyriškumo normos“, – kalbėjo visuomenininkė pabrėždama, kad jų buvimą visuomenėje taip pat kausto stereotipai.
„Mes žinom, kad mes galim, bet staiga vyrai pas mus šiaip jau, kai pradedi stereotipiškai žiūrėti, tai mažai ką gali. Mamutą partempti, rūpintis finansiškai, viską laikyt ant savo pečių, būti lyderiais, niekada neverkti, nesuklupti, emocinė sveikata iš vis čia silpnuolių kažkoks reikalas. Tai čia mes turim padirbėti irgi ne ką mažiau stipriai, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė. – Apie tai, kad nėra turbūt vyrų ir moterų, yra žmonės, kurie gali jaustis ir labai blogai, ir labai gerai. Ir nenorėti būti lyderiais, o norėti, nežinau, drožti vyteles gyvenime kažkur kaime ir būti laimingais. Neleisti sau ant pečių to lūkesčio ir to spaudimo krauti apie tai, kad tu turi kažkuo būti, ko iš tavęs visi tikisi.“
Laidoje „Jūs rimtai?“ kiekvieną savaitę apžvelgiamos savaitės naujienos. Visą pokalbį su D. Filmanavičiūte galite rasti čia.
