Internautės tuo iš karto ėmė piktintis, tačiau Krašto apsaugos ministerija ramina, kad tai – apgaulė.
Tarnauti kviečia tik savanores
„Tai tikrai nėra tiesa“, – DELFI sakė Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė.
Ji priminė, kad, pagal Karo prievolės įstatymą, nuo karo prievolės atleidžiamos visos moterys, išskyrus tas, kurios kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
Tiesa, pastarųjų mokslų absolventės nebuvo įtrauktos nei į praėjusių, nei į šių metų šaukimo sąrašus.
Siūlosi savanoriai
„Yra nemažai savo noru ateinančių tarnauti merginų ir tuo labai džiaugiamės. Savanorėmis tapti praėjusiais metus pasiryžo 127 moterys. Iš jų 78 pradėjo tarnybą, kitos nebuvo priimtos tarnauti dėl sveikatos ir kitų problemų. Šiemet jau 20 moterų pareiškė norą tapti savanorėmis. Tą padaryti raginame ir kitus“, – DELFI sakė ji.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, norą atlikti tarnybą šiemet, sausio 19-osios duomenimis, jau pareiškė 842 asmenys. 310 jau pripažinti tinkamais tarnauti, 143 prašymai buvo atmesti, duomenų dėl kitų asmenų dar laukiama.
Į 2015 m. devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo pristatyta 3010 karių, iš jų 2133 savanoriai ir 877 – į 2015 m. šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarką atlikti pareiškę karo prievolininkai.
Moterys buvo sukilusios: imkite mus
DELFI primena, kad dar paskelbus apie sugrąžinamą šauktinių kariuomenę, prieš sudarant 2015 m. šauktinių sąrašą, buvo pasigirdę kalbų, kad tarnauti galbūt reikėtų kviesti ir moteris. Tuomet dalis jų pasipiktino, kodėl atlikti pareigą tėvynei šaukiami tik vyrai, jiems piktinantis ir verkšlenant, siūlėsi eiti vietoje jų.
Tuomet filosofė Nida Vasiliauskaitė taip pat sakė, kad nors šauktinių kariuomenė – iš principo bloga iniciatyva, jei jau bus nuspręsta ją formuoti, diskriminuoti moterų negalima. Jos taip pat turėtų būti kviečiamos į šauktinius.
„Jei iniciatyva būtų įgyvendinta, sutikčiau su tuo, kad reikėtų ir moterims tai taikyti, tačiau nepritariu šauktinių kariuomenės idėjai apskritai. Vis dėlto, jei kažkoks dalykas įvedamas visai visuomenei, visiems piliečiams, tai ir reikėtų kalbėti apie visus“, – sakė ji.
Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė DELFI tuomet aiškino, kad jei moterys išreiškia norą eiti į šauktinių armiją, joms turi būti sudarytos galimybės tą padaryti.
„Šiais laikais kariuomenėje vyrauja ne tik fizinė jėga, reikia mokėti elgtis su ginklais, įranga, dabar vis dažniau kalbama apie kibernetines atakas. Kariavimo būdų yra įvairių, tad moterys turėtų turėti galimybę priklausyti šauktinių kariuomenei. Jei mes galvojame, kad yra pavojus ir kad šauktiniai yra reikalingi, tada tam turėtų būti ruošiami visi visuomenės nariai“, – mano ji.
Siūlė tarnauti kviesti visus, baigusius mokyklas
Dar visai neseniai buvo paviešinta ir idėja tarnauti liepti visiems jaunuoliams, kurie baigė mokyklą. Jei ji būtų patvirtinta, per metus būtų šaukiami ne 3 tūkst. jaunuolių, o bent tris kartus daugiau. Tarnauti kviestų visus mokyklą baigusius sveikus jaunuolius, taip esą „nebeliktų nerimo tiems, kurie jau sukūrė šeimas, turi verslą ar dirba kitus darbus“.
Be to, atlikti pilietinę pareigą būtų kviečiami ir studijuoti įstoję jaunuoliai, ir dirbantys – jiems pasiūlytų lanksčias sąlygas. Tokia tvarka, anot visuotinio šaukimo idėją palaikančių valdančiosios daugumos bei opozicijos politikų, galioja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui Izraelyje ir Suomijoje bei NATO šalyse – Danijoje ir Norvegijoje.
Idėją dėl visuotinio šaukimo pasiūlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikė, Šešėlinės Vyriausybės Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Negalima blaškytis. Į karo tarnybą reikia šaukti nuo aštuoniolikos metų bei jaunuolius, baigusius vidurines mokyklas. Tuomet nebeliks nerimo tiems, kurie jau sukūrė šeimas, turi verslą ar dirba kitus darbus. Kviesti reikia visus, kuriems tarnauti leidžia sveikata. Kitaip tariant, karo tarnyba turi būti visuotinė, be išimčių“, –rašė R. Juknevičienė.
Šiai idėjai neprieštarauja ir valdančiosios daugumos atstovas, 2004 – 2006 metais Krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas: „Idėja svarstytina. Žinoma, reikia kalbėti su ekspertais, kariškiais, kurie pateiktų skaičius, poreikius. Yra partijų susitarimas dėl Krašto apsaugos finansavimo, tad turi būti paruošta infrastruktūra – manau, kad tai per trejus metus galima padaryti“.
Paskelbė šauktinių sąrašą
Sausio 11 dieną buvo paskelbtas šių metų šauktinių sąrašas, kuriame – 30 228 jaunuolių pavardės. Į šaukimo sąrašus įtraukti 1990 – 1996 metais gimę vaikinai (nuo 19 iki 26 metų įskaitytinai), kuriems pagal Krašto apsaugos ministerijos turimus duomenis, karo prievolė nėra atidėta. Atlikti pareigą tėvynei šiemet bus kviečiami 3 tūkst. jų.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, šių metų šaukimo sąraše – maždaug šeštadaliu mažiau jaunuolių nei praėjusiais metais. Anot ministro, šis sąrašas yra trumpesnis, kadangi praėjusiais metais atėjo daug savanorių, mūsų jaunuoliai yra sveikesni.
Kas šiemet nauja?
Šaukimo nurodymai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šiuo metu siunčiami karo prievolininkams registruotu paštu. Skirtingai nei 2015 m., šaukimo nurodymai šiemet bus siunčiami ne iš karto visiems į 2016 m. sąrašus patekusiems jaunuoliams, o dalimis, priklausomai nuo tarnybos pradžios laiko. Taip siekiama tolygiai išskirstyti karo medicinos komisijų darbo krūvį ir pirmiausiai patikrinimo procedūras vykdyti su tais jaunuoliais, kurie pareikš norą tarnybą atlikti savo noru.
Šaukimus gavę jaunuoliai nurodytą dieną turės atvykti į laiške įvardytus Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Vėliau, patikslinus anketinius duomenis, karo prievolininkai bus organizuotai siunčiami į Karinę medicinos ekspertizės komisiją įvertinti jų sveikatą.
Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2016 m. metinį šaukimo planą pirmieji nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės 2016 m. balandžio 4 d., paskutinieji – spalį. Dalis jų devynių mėnesių tarnybą pradės Mokomajame pulke, kur tarnaus 3 mėnesius, o kitus šešis tarnybą tęs priskirtame dalinyje; kita dalis – visus tarnybos mėnesius tarnaus priskirtame kariuomenės dalinyje.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. kovą. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsme. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
