Santykių ekspertė ir konsultantė Inga Aukštakojienė įsitikinusi: neištrintos žinutės ir kiti neištikimybės įkalčiai – daugiau nei užmaršumas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Kai santykiai taip atvėsta, kad atrodo, jog antrai pusei visai neberūpi, kai kam kyla noras neslėpti neištikimybės vien iš noro pasižiūrėti, kiek yra svarbus“, – sakė konsultantė.

Vis dėlto, retai kada žmonės taip elgiasi sąmoningai. Tačiau analizuojant konkrečias situacijas tampa aišku, kodėl neištikimasis erzino likimą, netyčia palikdamas įkalčius: sužinos ar nesužinos? O jei sužinos, kas bus?

Kokie žmonės net neslepia neištikimybės

„Neištikimybės net neslepia žmonės, kuriems santykiai iš viso neberūpi. Jie taip gali siekti, kad kita pusė imtųsi iniciatyvos skirtis, nes patiems stinga ryžto ar tiesiog nesinori prisiimti atsakomybės už sprendimą. Mažuma išdėsto: „Aš turiu meilužį (meilužę), nes manęs netenkina mūsų santykiai. Jei tau tinka, galim gyventi šeimoje, rūpintis vaikais, buitimi, tačiau nepriekaištaudami vienas kitam dėl ryšių su kitais žmonėmis. Jei tau taip netinka – skirkimės“, – komentavo I. Aukštakojienė.

Tačiau jei santykiai išsivadėję ir tai jaučia abu, kam tikrinti mobiliuosius telefonus ir ieškoti neištikimybės įrodymų?

Kaip pastebi konsultantė, sužinojusi apie neištikimybę išduotoji pusė dažnai apeliuoja į priesaikas ir įsipareigojimus. „Tačiau tiesa ta, kad dėl santykių problemų visada kalti abu. Tam, kad sumažinčiau kaltės jausmą, jog galbūt ir pats ne viską padariau, mažai stengiausi dės savo žmogaus, paprasčiau yra rasti kaltą ir užsipulti: „Tu niekšas, išdavikas. Aš rūpinausi namais, vaikais (vyro atveju – pinigais, darbais), o tu štai kaip atsidėkoji!“

Sakyti ar nesakyti apie neištikimybę

Sakyti ar nesakyti antrai pusei apie neištikimybę? Asmenine Ingos nuomone, vienareikšmiškai ne: „Tai buvo tavo sprendimas, pasidavimas impulsui, klaida ar kas tik nori. Tačiau ar tai priežastis antrą pusę užversti mėšlu?“

Kaip rodo konsultantės patirtis, apie ištikimybę pasisako vyrai ir moterys, kurie nevertina santykių arba taip siekia išprovokuoti partnerio reakciją. Tarkim, moteris jaučiasi apleista, nevertinama, tad pasakydama vyrui apie neištikimybę tarsi parodo, kad štai, kažkam kitam ji svarbi.

Argumentuodama, kodėl bet kokiu atveju patartų tylėti, I. Aukštakojienė pripažino, kad atskleista neištikimybė gali išjudinti priblėsusius santykius. „Galbūt vyro ar žmonos jausmai atgis, tačiau neaišku, kas liks išduotojo galvoje. Galbūt jis niekada nebepasitikės, įtarinės neištikimybe ir tos mintys jį draskys iš vidaus“.

„Pasakyti apie neištikimybę, mano įsitikinimu, per didelė rizika, net gali tapti fatališka klaida, kurios kaina – ateities santykiai. Jau geriau to nedaryti“, – pakartojo DELFI pašnekovė.

Ingos žodžiais, neištikimybės niuansų ir atspalvių išties daug. „Esu bendravusi su vyrais, kurie buvo nusukę į kairę, nors iš tiesų mylėjo savo šeimą, gerbė žmoną, kuri ir graži, ir protinga, gera, tačiau per nelegalius santykius tarsi tapdavo gyvesni“, – pasakojo konsultantė.

Aiškindama, kodėl, taip atsitinka, E. Aukštakojienė atkreipė dėmesį, jog ilgai gyvendami kartu mes vis rečiau žavimės savo antrąja puse. Vienas kitą gerai pažįstame ir esame matę visokius. Tarsi niekas nebestebina, o ryšys su kitu žmogumi leidžia iš naujo save atrasti žavų, stebinantį, geresnį, gražesnį. „Tačiau, tokiais atvejais neištikimi sutuoktiniai padaro viską, kad informacija apie nesantuokinį ryšį nepasiektų jų mylimų žmonių“, – pastebi konsultantė.

Ką daryti, kad žmona nesidairytų į kitus, o vyras – į kitas

Kaip rodo jos patirtis, vyrai ir moterys neištikimybę vertina skirtingai: „Jei žmona įsimylėjo bet nepasimylėjo, vyrui tai nieko nereiškia. Tačiau kūniškas artumas jau prilyginamas pasikėsinimui į nuosavybę, tarsi moters kūnas priklauso tik jam. Moterys priešingai – skaudžiau reaguoja ne į vienkartinį meilės nuotykį, o sužinoję, kad vyras turi ilgalaikę meilužę“.

Pasak I. Aukštakojienės, šeimoje kiekvienas iš poros nori jaustis vyru ir moterimi, o ne tik tėvais, bendro ūkio tvarkytojais.

„Moters moteriškumą sužadina tikro vyro dėmesys ir nesvarbu, ar tai sutuoktinis, ar kolega. Gėlės, kava į lovą, pasimatymai. Jei moteriai to netrūksta iš savo vyro (o taip būna labai retai), viskas gerai. Ir priešingai, jei vyrui jo žmona yra ta moteris, kuri pažadina jame vyriškumą, toks vyras tikrai nesidairys į kitas, nebent iš prigimties yra linkęs į nuotykius, per kuriuos gali pasitaškyti žavesiu“, – komentavo santykių ekspertė.

Kodėl žinia apie neištikimybę taip skaudžiai sužeidžia? Konsultantės nuomone, dėl savininkiškumo jausmo.

„Nesulaikysi kito pririšdamas pavadėliu ar primindamas, kad prisiekė neapleisti iki grabo lentos. Tačiau tiesa ta, kad mums ne tik vyras ar žmona, bet ir vaikai nepriklauso. Tai, kad kitas atėjo į mano gyvenimą – dovana, patirtis ir galimybė augti. Sąmoningų žmonių, kurie nesisavintų vienas kito šeimoje, yra vienetų vienetai. Ir jie tikrai neieško neištikimybės įrodymų. Tiesiog gyvena savo gyvenimą“, – sakė vyrų ir moterų santykių konsultantė.

Užvertė istorijomis

Tikriausiai ne vienam silpnumo akimirką tekę žvilgtelėti į antros pusės telefoną ar kompiuterį. Puiku, jei po to telieka nuryti sąžinės priekaištus ir atsiprašyti, tačiau taip, deja, būna ne visada. Tai dalydamiesi asmeninėmis patirtimis su DELFI patvirtino skaitytojai.

Apie vyro neištikimybę sužinojusi iš jo pokalbių „Skype“, viena iš autorių konstatavo: „Žinoma, pati buvau kalta, kad lindau. Ką norėjau, tą ir radau, taip?“

Panašioje situacijoje prisipažino buvę ir jos istoriją komentavę žmonės: „Pažiūrėjau ir aš į netyčia paliktą telefoną... Ištiko šokas. O tokia meilė buvo, tiek deklaruota visaip, tfu. Išsuko uodegą tam kartui, išsiteisino, kad nieko tokio, kad čia tik toks pasveikinimas su Naujais metais... „Pasiilgau tavęs mažute“... Jau tada reikėjo spirti pro duris, bet, durnelė, buvau įsimylėjusi, na, ko tik neatleisi. Vėliau istorijos kartojosi. Aptikau pažinčių portale... Ir, ko gero, jų ne vienas buvo“, – DELFI rašė Ina.

Panaši ir kitos moters patirtis: „Aš netyčia išsivežiau į darbą ne savo, o vyro telefoną (pas mus vienodi). Kai vyras paskambino (iš mano telefono) ir pradėjo draskytis, keiktis (nestandartinis elgesys), supratau, kad kažkas ne taip. Kažkas ne taip buvo pasikartojantys skambučiai ir žinutės. Atsisiunčiau išklotinę ir surinkusi numerius buvau priblokšta – tai buvo mano kaimynė, neseniai vyro palikta“, – prisipažino skaitytoja.

Kita, išdrįsusi palikti neištikimą vyrą ir kitoms patarė tikrinti sutuoktinius. „Dar patarčiau prie pažinčių svetainės prisijungti – ten begalė vedusių vyrų meilužių ieško. Žinau porą, kurie jau taip gražiai šeimą sukūrę su trim vaikais, o vyrelis sėdi „online“, naujų aukų ieško. Bjauru“, – įspėjo skaitytoja.

O jūs ar turėjote panašių patirčių? Kaip manote, tikrinti antros pusės telefoną, kompiuterį, turėti prisijungimo slaptažodžius – normalu? O gal jums tai – asmeninės erdvės pažeidimas? Kaip patys elgtumėtės slapčia sužinoję apie neištikimybę ar kilus įtarimams dėl jos. Aiškintumėtės ar pamirštumėte? O gal vadovaujatės principu – „nežinau, ir širdies neskauda“?