Specialistės nevykdė savo tiesioginių funkcijų
„Suprantu, kad visuomenėje yra informacijos vakuumas šia tema, todėl manau, kad būtina jos suteikti pristatant išvadas tiek, kiek jos neliečia mergaitės teisės į privatų mergaitės gyvenimą. Pagrindinis dalykas, dėl ko buvo atliekamas tyrimas, - kaip vaiko teisių apsaugos skyriai užtikrino konkrečios mergaitės teises.
Svarbiausias dalykas, vertinant jų darbą, kad teismas įpareigojo užtikrinti mergaitės ir motinos bendravimą. Žinia, iki teismo sprendimo gruodžio 16 d. susitikimai vyko neutralioje aplinkoje ir visi specialistai konstatavo stiprų emocinį ryšį tarp vaiko ir mamos. Po teismo sprendimo situacija dramatiškai pasikeitė – mergaitės pradėjo nenorėti bendrauti su mama, sustojo mergaitės socializacija, ji tapo įkalinta dviejų namų sklypų teritorijoje. Iki tol mergaitė laisvai keliavo po Lietuvą, atostogavo pajūryje ir jai nebuvo jokių kliūčių mokytis ir bendrauti su bendraamžiais“, - teigė Edita Žiobienė.
Anot jos, vertinant minėtų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą, labai svarbu analizuoti, kaip buvo spendžiamas laikinosios globėjos vaidmuo. Pastarosios funkcija ir pareiga – paruošti mergaitę grąžinti į šeimą, o vaiko teisų apsaugos skyriaus pareiga – stebėti, kaip globėja atlieka savo funkcijas, ar gerbia vaiko ryšį su mama. Jei globėja netinkamai vykdo pareigas, specialistai privalo ją įspėti, o jei nepavyksta susitarti, galvoti apie globėjos pakeitimą.
„Pagal visus dokumentus akivaizdu, kad globėja tikrai nerengė mergaitės grąžinti, mergaitei buvo pakeista mokymo forma – iš 20 valandų per savaitę į 1,5 val. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad globa buvo laikina, nors ji truko gan ilgai – apie dvejus metus. Tačiau globėja priėmė sprendimus dėl mokymo formos pakeitimo, atsisakė psichologinės pagalbos, taigi buvo sustabdyta mergaitės socializacija – galimybė jai bendrauti su bendraamžiais. Šiuo atveju gali būti įstatymų spraga, kadangi neaišku, ar laikinoji globėja gali priimti tokius strateginius sprendimus, kai motinos teisės neapribotos“, - svarstė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Anot E. Žiobienės, dokumentai rodo, kad vaiko teisių apsaugos skyriai nekontroliavo situacijos, ją diktavo globėjai – nustatydami bendravimo trukmę, trukdydami bendravimui savo vaikščiojimu į kambarį ar skambinimu. Tuo tarpu priešiškas artimųjų įsikišimas trukdė motinos ir vaiko bendravimui, išbalansuodavo mergaitę. Taip pat nustatytas vaiko teisių apsaugos specialistės pažeidimas, kad ji leido L.Stankūnaitės ir jos dukters susitikime, kurio metu bandyta vaiką perduoti motinai, ir Kedžiams. Pastarieji susitikime dalyvauti neturėjo.
E. Žiobienės teigimu, tą lemtingą dieną buvo numatytas mergaitės bendravimas su mama. Atvykusi antstolė įteikė dokumentus vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei ir paliko pusvalandį pasiruošti vaiko perdavimui.
„Pagal civilinio proceso kodeksą antstolis yra tas žmogus, kuris dalyvauja tokiam procesui, o vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas perduoda vaiką. Pastarasis negali stabdyti veiksmų, o gali tik patarti antstolei tai padaryti“, - teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
E. Žiobienė sutiko, kad galbūt antstolės duoto pusvalandžio emociškai pasiruošti vaiko perdavimui ir per mažai, tačiau įstatymai nenumato terminų šiam veiksmui. Be to, vaiko teisių apsaugos specialistės pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad ji vykdo vaikų paėmimus iš šeimų ir tam tikrais atvejais tai tenka daryti labai greitai ir be jokio pasiruošimo.
Paklausta, ar tai reiškia, kad specialistė trukdė vykdyti teismo sprendimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžė, kad tai įvertins teisėsauga, tačiau akivaizdu, kad ji nevykdė savo funkcijų.
Anot jos, kad situacija nepasikartotų, visos atsakingos institucijos turėtų susėsti ir kruopščiai aptarti perdavimo planą – per kiek laiko paruošti vaiką perdavimui, nustatyti visus veiksmų terminus ir pan. Esą yra ir kitų būdų, kaip išspręsti šią situaciją – nebūtina jos išnešti rėkiančios ir besispardančios.
Išvadose nurodoma, kad teismo psichologų ekspertų bei psichologų, dalyvaujančių motinos ir vaiko bendravime išvados rodo stiprų emocinį mamos ir dukters ryšį bei neigiamą laikinosios globėjos, kitų artimųjų įtaką mergaitės nuomonei, bendravimui su mama, jų ryšio palaikymui bei vaiko perdavimui motinai.
Tačiau Kauno miesto ir Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriai, spręsdami mamos ir vaiko bendravimo neutralioje aplinkoje klausimą, neatsižvelgė į nevienkartines ir nedviprasmiškas psichologų pastabas, kad mamos ir dukros bendravimas globėjos namuose yra nekokybiškas, nes artimieji daro neigiamą įtaką vaiko emocinei būsenai.
Artimieji išplatino informaciją, kuri mergaitei ateityje gali pakenkti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nežinanti L.Stankūnaitės gyvenamosios vietos, kadangi neturi teisės susipažinti su slapta informacija.
E. Žiobienės manymu, mergaitė su motina turės galimybę gyventi kur kas normalesnį gyvenimą nei su globėjais dabar. Bet kuriuo atveju ji saugoma ir dabar, tad bus saugoma ir kartu su motina ir greičiausiai dar ilgai.
„Tai ne pirmas kartas, kai šeimos su vaikais yra saugomos, ir jos dar ilgai matyt bus saugomos. Pareigūnai įsipareigoja užtikrinti sąlygas. Tikiuosi, kad mergaitė galės gyventi daug normalesnį gyvenimą. Žinoma, jei situacija būtų išspręsta dar 2009 m., viskas būtų kitaip. Tai skaudu, baisu, tai klampina ir valstybę, ir pačią visuomenę, ją skaldo. Tenka apgailestauti, kad ne be artimųjų pagalbos daug informacijos apie mergaitę, susijusios su jos privačiu gyvenimu, atsidūrė žiniasklaidoje. To neturėjo būti. Juk jei reikės gyventi. Buvo viešinami ir mergaitės piešiniai, fotografijos, vaizdo įrašai, kuriuose globėjų pakviestas antstolis kalbasi su mergaite.
Taip pat yra ir teismo psichologų, ir tų psichologų, kurie lankėsi mergaitės namuose, išvados, kad ji nenori matyti svetimų žmonių, nes apimta baimių, todėl su ja bendrauti turėtų tik pažįstami žmonės, kuriais ji pasitiki. Deja, globėja šių patarimų nesilaikė, žinia, važinėjo ir Seimo nariai“, - svarstė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Siūloma naikinti laikinąją globą
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijų direktorius su raginimu atkreipti dėmesį į nurodytus pažeidimus ir prireikus taikyti juos padariusiems asmenims administracinę nuobaudą. Taip pat ir šių savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai paraginti atkreipti dėmesį į ilgalaikius padarytus pažeidimus ir imtis atitinkamų priemonių, kad ateityje jie nepasikartotų.
Taip pat Kauno miesto administracijos direktoriui priminta apie tai, kad po teismo sprendimo grąžinti vaiką motinai vis dar nepanaikinta laikinoji globa. Anot E. Žiobienės, šiuo metu esanti teisinė situacija Kauno savivaldybės administracijos direktoriui leidžia panaikinti laikinąją globą ir grąžinti motinos teisę į ją. Tuo tarpu jei ši situacija tęsis nežinia kiek, valstybei teks sumokėti didelę sumą iš mokesčių mokėtojų pinigų, kadangi byla šiuo metu atsidūrusi ir Europos žmogaus teisių teisme.
Tuo tarpu Seimo paprašyta parengti teisinius aktus, kad laikinoji globa būtų nustatoma teismo, o ne savivaldybės administracijos, taip pat, E. Žiobienės manymu, turėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl tėvų teisių ribojimo, kad laikinoji globa nesitęstų taip ilgai, kaip šiuo atveju.
Tyrimo išvados perduotos ir Generalinei prokuratūrai. Jos gali būti naudingos vertinant pareigūnų veiksmus bei atliekant tyrimą dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą.