aA
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, vasarį kreipdamasis į Jungtinę Karalystę ir prašydamas pasilikti Europos Sąjungoje (ES), pareiškė, kad anglų kalba galėtų tapti bendra ES kalba. Šis kiek netikėtas pasiūlymas iš vokiečio lūpų į viešumą iškėlė jau ne kartą svarstytą vienos Europos kalbos idėją.
Mokosi anglų kalbos
© Shutterstock nuotr.

Prieš gerą dešimtmetį politikos filosofas Larry Siedentopas, remdamasis dvasininkijos viduramžių Europoje pavyzdžiu, teigė, kad Europa ir šiandien gali turėti bendrą elitą ir tapatumą, tačiau tam būtina viena bendra kalba. Viduramžiais bendra Europos kalba buvo lotynų. Šiandien, L. Siedentopo įsitikinimu, tai galėtų būti anglų kalba.

Politikos filosofo nuomone, norint sukurti europinę politinę klasę, anglų kalbą būtina pripažinti antra Europos šalių kalba. De facto toks ir yra anglų kalbos vaidmuo Europoje. Ar jis turėtų būti pakeistas de jure? Taip, sako L. Siedentopas. Bendrų atskaitomybės standartų, bendros viešosios erdvės su vienijančia kalba reikia norint nominalią demokratiją paversti realia.

Jokiu būdu – tvirtina Lietuvos politologai ir filosofai, pabrėždami, kad visos 23 oficialiai pripažįstamos ES kalbos ir toliau privalo išlikti lygiateisės, jeigu gerbiame Europos kultūrinę įvairovę ir paprasčiausiai nenorime turėti problemų.

Viena kalba: logika sako „taip“, tikrovė – priešinasi

Anglų kalbą galima drąsiai vadinti šių laikų Europos lingua franca. Būti didžiajame versle, gyventi intelektinį ar politinį gyvenimą be anglų kalbos – neįmanoma. Ji, galima teigti, yra tapusi ir ES biurokratine kalba. Nors ES darbo kalbomis laikomos trys – anglų, prancūzų ir vokiečių – kalbos, realiai ES bendravimas vyksta angliškai. Kas pasikeistų anglų kalbą paskelbus vienintele oficialia ES kalba?

Pasak kai kurių ES ekspertų, padidėtų politinio bendravimo efektyvumas ir būtų supaprastintos biurokratinės procedūros. Svarbiausia, sumažėtų nereikalingo vertimo, kuris ES kainuoja 1,1 mlrd. eurų per metus. Tiesa, ne tiek ir daug, žinant, jog tai sudaro mažiau nei 1 proc. ES metinio biudžeto ir kiekvienam ES gyventojui kasmet tekainuoja truputį daugiau nei 2 eurus.

„Aš manau, kad viena kalba vis tiek būtų efektyvu, ir dėl to tikrai niekas nesiginčytų“, – teigia VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) direktorius Klaudijus Maniokas.

Tačiau, pasak politologo, įteisinti anglų kalbos kaip vienos ES kalbos ir nereikėtų, ir yra neįmanoma.

„Daugiakalbis režimas yra suvereniteto išraiška, ir tol, kol ES bus valstybių sąjunga, ji bus daugiakalbė“, – įsitikinęs K. Maniokas.

Filosofo profesoriaus Leonido Donskio teigimu, logikos kalba būtų sunku užginčyti argumentą, kad vienos kalbos nebuvimas neleidžia formuoti europinio demoso – Europos politinės tautos.

„Bet tuo pat metu tikrovė priešinasi logikos kalbai“, – sako profesorius. Jis mano, kad prancūzakalbės šalys ir Vokietija niekada nesutiktų anglų kalbai suteikti vienintelės ES kalbos statuso. Be to, viena kalba esą kelia daug pavojų.

Gerai apginkluotų nacionalistus

Visų pirma, juridiškai anglų kalbą pripažinus viena ES kalba, pasak profesoriaus L. Donskio, Europos separatistams ir nacionalistams į rankas būtų įduotas galingas ginklas. Jie tame veikiausiai įžvelgtų globalistų sąmokslą ir slaptą norą pradėti karą prieš nacionalines kalbas ir kultūras.

„Būtų daug geriau neįvardinti, kad anglų kalba jau yra Europos kalba, kaip šiuo metu naudingiau neįvardinti fakto, jog mes jau gyvename federacijoje, nes, jeigu įvardinsime, kils reakcija“, – teigia profesorius.

23 oficialių Europos kalbų lygiateisiškumas esą pristabdo euroskeptiškas nuotaikas ir rodo pagarbą skirtingoms lingvistinėms tradicijoms.

Tam antrina ir profesorius Andrius Bielskis – šiandien kyla grėsmė sustiprėti per dideliam etnolingvistiniam nacionalizmui ir dešiniajam populistiniam šovinizmui. „Vis stipresnė ir įtakingesnė tampa fašistų ir neonacių subkultūra, kuri pradeda flirtuoti ir su oficialiąja kultūra ir oficialiuoju diskursu“, – teigia A Bielskis.

Dėl šios priežasties įvesti vieną ES kalbą, politikos filosofo manymu, būtų pražūtinga.

Vienakalbės Europos ateitis – intelektinis skurdas

Anglų kalbos, kaip vienos ES kalbos, įteisinimas Europai būtų kitas iššūkis po globalizacijos išbandymo. Pasak Vytauto Rubavičiaus, viena bendra kalba dar labiau silpnintų nacionalines kultūras ir jausenas.

„Aišku ir tai, kad būtų iššauktas pasipriešinimas ir Europoje padaugėtų nacionalinių konfliktų“, – įsitikinęs filosofas.

Tuo neabejoja ir profesorius Gintautas Mažeikis. Jis nuogąstauja, kad vienos kalbos įvedimas būtų didelė provokacija ir net priemonė griauti ES. Be kita ko, viena kalba pasitarnautų ir standartizacijai.

„Vienodai mąstyti įvairiausias problemas, jausmus, meną – galima, bet tai yra monokultūros arba monologai, kurie tampa kolektyviniais monologais ir nususina įvairovę “, – teigia profesorius, pasisakąs už įvairių skirtybių, net dialektų gausą Europoje.

Kaip Europa atrodytų maždaug po 50-ies metų, įtvirtinus vieną Europos kalbą? Nuskurdusi intelektualiai, mano prof. L. Donskis. „Iškiltų grėsmė nacionalines kalbas suvokti kaip buities, kasdienybės kalbas, tuo metu visą intelektualinį gyvenimą perkelti į anglų kalbą“, – baiminasi jis.

Esą ilgainiui europiečiai pradėtų manyti, jog mažosiomis Europos kalbomis nebeverta rašyti knygų ir jos paprasčiausiai imtų degraduoti.

„Ir, jeigu mes įvedame vieną kalbą ir ji pakankamai išpopuliarėja, ji naikina tuos kitus pasaulius, kurie yra sukaupti konkrečiose kalbose ir tapę žmonių gyvenimo būdais bei kultūromis“, – sako V. Rubavičius.

Vienija tai, kas skiria?

Kone visi pašnekovai linkę sutikti: kultūrinė ir kalbinė įvairovė yra didelis Europos turtas, kurį, siekiant sustiprinti kontinentinę sąmonę, kaip tik reikia puoselėti, o ne griebtis vienos kalbos, kuri neva būtų bendro tapatumo pamatas.

„Manau, kad Europos vienijimosi procesas, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo, yra vis dar sėkmingas projektas, ir jo stiprybė galbūt ir yra kultūrinės įvairovės aspektas. Nes Europa nėra tautų katilas, kuris sulydo į kažkokią mišrainę ar košę“, – teigia A. Bielskis.

Tačiau su tuo nebūtinai sutiktų K. Maniokas. Esą pasižiūrėjus į istoriją, matyti, kad absoliuti dauguma nacionalinių valstybių formavosi lydymo būdu.

„Iš įvairiausių atskirų nacijų, etnosų, turinčių bendrumų, panašumų – istoriją, mitologiją – po truputį, socializacijos būdu buvo sukurta valstybė“, – teigia politologas.

Tuo metu kalbos apie kultūrinę ir kalbinę įvairovę, kaip identiteto bruožą, ES ekspertui atrodo iš piršto laužtos. „Manyčiau, kad dažnai pasitaikantis teiginys, jog Europos identiteto pagrindas, jos bendrumas yra skirtybės – tiesiog gryna retorika“, – sako K. Maniokas.

Jo nuomone, vienyti tautų negali tai, kas jas skiria.

Belgija – mažytė Europos kopija

„Tapatybei sukurti – anglų kalba? Aš abejoju, – sako istorikas, politologas profesorius Šarūnas Liekis. – Kils pasipriešinimas, nes anglų kalba Europos ir pasauliniame kontekste bus siejama su anglosaksais, asocijuojama su britais ir jų laikysena ES atžvilgiu.“

Profesoriaus nuomone, bandant įteisinti anglų kalbą kaip vieną ES kalbą, būtų smarkiai perlenkiama lazda.

Nors anglų kalba, K. Manioko manymu, galbūt ir galėtų būti Europos biurokratijos ir politikos kalba, vargu ar ji būtų tvirtu Europos identiteto pamatu – ši kalba pernelyg globali.

„Šia prasme prancūzų būtų aiškesnis europietiškas reiškinys. Tokia ir buvo ES bendra kalba pirmaisiais Europos integracijos metais“, – primena politologas.

„Prancūzų, – stebisi profesorius L. Donskis. – Tai būtų toks, žinote, deus ex machina variantas.“ Profesorius sako veikiau jau tikįs trikalbės federacijos idėja. „Matyčiau šitoje vietoje mėginimą Belgiją traktuoti kaip mažytę Europos kopiją“, – teigia L. Donskis, patikslindamas, kad Europa oficialiai turėtų kalbėti, žinoma, ne olandiškai, bet angliškai, prancūziškai ir vokiškai.

Stiprios federacijos sąlyga – supratimas

Tačiau atsigręžus į istoriją galima pastebėti, jog daugelyje federacijų vyravo viena kalba, kaip antai JAV. Galbūt tai yra stiprios federacijos sąlyga ir supervalstybė be vienos kalbos nėra galima? Galima, tikina A. Bielskis. Politikos filosofas teigia nemanąs, kad Europos (kon)federacija bus vienkalbė ar kad tokia turėtų būti.

„Viena kalba turi susiklostyti natūraliai. O Europoje tai niekada nesusiklostė“, – pabrėžia L. Donskis.

Lotynų kalba viduramžių Europoje, jo teigimu, buvo Bažnyčios, intelektualų, bet ne valstybės kalba.

Anot Š. Liekio, federacija dažniausiai yra siejama su institucija, o ne kalba. Senųjų laikų graikai ar romėnai mus moko, jog vienos kalbos reikia forume, bet, susikalbėję jame, sėkmingai galime bendrauti ir kitomis kalbomis. Galbūt tokį modelį galėtų perimti ir federuota Europa?

Tuo metu G. Mažeikis tvirtina, jog stiprioje federacijoje turi būti ne viena bendra kalba, o tarpusavio supratimas.

„Supratimo demokratija, apie kurią kalba šiuolaikiniai filosofai, remiasi kitoniškumais ir gebėjimu tartis, o ne tuo, kad kažkas išpildys standartizuotus reikalavimus“, – sako filosofas.

Iš standartizuotos vienovės esą mąstymas nekyla, tad ir su viena kalba Europa toli nenueitų.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į nekilnojamojo turto rinką grįžo ilgai nematyti spekuliantai: įspėjama dėl dirbtinai keliamų kainų LB siūlo keisti įstatymus (95)

Gyventojams šiandien būstus perkant greičiau nei juos spėjama statyti, nekilnojamo turto rinkoje...

Joninių naktį policijai pranešta apie galimą radijo laidų vedėjo iš Baltarusijos pagrobimą Vilniuje (56)

Joninių naktį didžiausią nerimą Vilniaus policijai sukėlęs pranešimas buvo gautas apie 23.30...

Užkalnis. Gyvenimas jau per geras ir eina dar geryn (436)

Kartais būna taip, kad apsidairai, ir matai, kad viskas tiesiog taip puiku, kad geriau mes nesame...

Įspūdingas praėjusio finalo pakartojimas sudėliojo aštuntfinalio poras skirti trys 11 m baudiniai (47)

Trečiadienį vėlai vakare baigėsi Euro 2020 grupių etapas, po kurio paaiškėjo visos...

Dauguma ežerų įšilo iki 22–24 laipsnių, maudynėms tinkamas ir giliausias šalies ežeras

Dauguma ežerų pasitinkant Jonines yra įšilę iki 22–24 laipsnių šilumos, komfortiškoms...

Lietus su perkūnija niekur nedings: sinoptikai žada permainingus orus (11)

Šiandien per Lietuvą lėtai slinks atmosferos frontas. Dienos pradžia bus gana saulėta ir sausa,...

Audra atkeliavo į Lietuvą: stichija Kaune vartė medžius PAGD: su stichija susiję apie 50 pranešimų (195)

Kaip ir žadėta, per Lietuvą birželio 23-osios vakarą slenka audros debesys. Nors didžiųjų...

Incidentas Pabradėje: migrantai sukėlė riaušes, pasieniečiai panaudojo ašarines dujas, aidėjo šūviai papildyta (577)

Trečiadienį vakare VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintiems...

Į bedugnę svirusią Vokietijos rinktinę paskutinę akimirką nutvėrė atsarginis UEFA uždrausta vaivorykšte prieš vengrus mojavo protestuotojas (163)

15 metų trukęs Joachimo Lowo reichas Vokietijos nacionalinėje komandoje vos nesibaigė bent...