Ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje pažymima, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai kelia didelę grėsmę ES ekonomikos atsigavimui po pandemijos. Būtina padėti su karo pasekmėmis susiduriantiems namų ūkiams ir įmonėms ir išlaikyti Europos piliečių paramą veiksmams, kurių imamasi prieš Rusiją ir kurie būtini remiant ukrainiečių gynybą, įsitikinę EP nariai.
Jie atkreipia dėmesį, kad veiksmingam neigiamų karo pasekmių suvaldymui nepakanka esamų ekonomikos gaivinimo programų, pavyzdžiui, „NextGenerationEU“ ar „SURE“. Europarlamentarai ragina laikinai apmokestinti nenumatytą energetikos įmonių pelną, konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą, leisti lanksčiau naudoti valstybės pagalbą, padidinti ES garantijų lygį programoje „InvestEU“, o Komisijai numatyti naujas paramos programas. Kartu ES turi inicijuoti Ukrainos solidarumo fondo steigimą, pažymi EP nariai.
Europarlamentarai primena, kad karas paaštrino jau ir taip didelę energijos kainų krizę visoje Europoje, kuri daro tiesioginį neigiamą poveikį visų ES piliečių perkamajai galiai. ES valstybės turi didinti socialinės apsaugos išlaidas ir apsaugoti pažeidžiamus verslus, teigia EP nariai. Siekiant išlaikyti namų ūkių perkamąją galią, darbo užmokestis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į ilgalaikę infliaciją ir našumo augimą, priduria jie ir ragina taip pat parengti laikiną Europos socialinio atsparumo priemonių rinkinį.
Be to, EP nariai siūlo didinti ES energetinę nepriklausomybę ir sukurti naują specialų Europos strateginio savarankiškumo fondą, kuris finansuotų tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą, kibernetinį saugumą, pramonės konkurencingumą, žiedinę ekonomiką ir apsirūpinimo maistu saugumą, pranešime spaudai rašo EP biuras Lietuvoje.
