Siūlymas kriminalizuoti sankcijų pažeidimus, pasak jo, yra vienas iš Europos veikimo būdų padėti Ukrainai ir stabdyti Rusijos pradėtą karą.
„Kaip žinia, pagrindiniai dalykai, kuriais tenka rūpintis nuo pas vasario 24-osios, yra susiję su Rusijos agresija Ukrainoje – visų pirma, padėti Ukrainai visokeriopai: tiek finansais, tiek ginklais, tiek ir humanitarine pagalba. Galiausiai, net ir politinė parama. Tai yra viena pusė, bet kita pusė yra sankcijos Rusijos, Kremliaus režimo atžvilgiu, kuriomis norime sumažinti jų galimybes tęsti karą, bet kartu mes turime imtis ir tokių veiksmų, kurie tą atsakomybę kiek įmanoma labiau plėstų“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Euranet plus“ sakė M. Vaščega.
Jau dabar, pasak jo, yra daug asmenų, kurie patenka į sankcionuojamųjų sąrašą.
„Jau bene 1,5 tūkst. žmonių jame yra“, – pastebėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
M. Vaščegos teigimu, jau nuo pat kovo mėnesio buvo siekiama areštuoti šių žmonių turimą turtą ES.
„Aišku, turime galvoti apie kitus žingsnius – visų pirma turime kuo efektyviau atlikti šias areštavimo procedūras, čia reikia sutvarkyti baudžiamosios teisės bazę ir sudaryti galimybės netgi konfiskuoti tą areštuotą turtą, kad atsirastų labai veiksmingos ir aiškios sankcijos dėl sankcijų pažeidimų“, – teigė EK biuro Lietuvoje vadovas.
Laidos dalyvis paaiškino, kad visą šį laikotarpį buvo dirbama ieškant įvairiose ES valstybėse sankcionuojamų asmenų turto ir areštuojant įvairias turto grupes.
„Taip pat buvo išplėsta vadinamųjų ES nusikaltimų bazė – tai yra priimta ir valstybės narės pritarė šiam Komisijos pasiūlymui lapkričio 28 dieną, tam, kad sankcijų apėjimas apskritai taptų baudžiamuoju nusikaltimu, kuris patenka į baudžiamuosius kodeksus“, – sakė M. Vaščega.
Jei žmogus bandytų slėpti turtą, tuomet, anot jo, EK siūlo galimybę areštuoti tokį ES šalyse esantį turtą.
„Manau, kad tai labai stipriai padės efektyvinti patį sankcijų režimą, nes daugėjant sankcijų ir priiminėjant naujus paketus, svarbiausia ne tik tai, kiek mes paketų priimame, bet tai, kiek mes efektyviai įgyvendiname jau iki šiol priimtus sankcijų paketus“, – akcentavo pašnekovas.
M. Vaščegos teigimu, atsakomybė numatyta ir tiems subjektams ES, kurie padeda sankcionuojamiems asmenims nuslėpti turtą.
Minėtą baudžiamąjį reglamentą, pasak jo, įgyvendins valstybės narės savarankiškai.
„Už sankcijų pažeidimus esame numatę, priklausomai nuo veikos, kad gali būti skirta maksimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, įmonėms gali būti taikomos baudos, kurios siektų ne mažiau kaip 5 proc. bendros pasaulinės apyvartos tais verslo metais, kurie ėjo prieš sprendimą skirti baudą. Kitaip tariant, numatytos nemenkos bausmės“, – pastebėjo EK biuro Lietuvoje vadovas.
„Taip pat, kaip ir kalbėjau, numatomas konfiskavimas turto, kuris buvo sankcijomis areštuotas arba buvo norima jį areštuoti, tačiau stengiamasi jį kažkur (paslėpti – aut. p.)“, – tęsė M. Vaščega.
Jis taip pat teigė tikintis, kad Europa vieningai pritarms siūlymams.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su EK biuro Lietuvoje vadovu žiūrėkite čia:
