„Pastarojo dešimtmečio karai Gruzijoje ir Ukrainoje parodė, kad karinius agresorės veiksmus dažnai lydi ir intensyvios propagandos kampanijos ne tik šalyse, kurios yra puolamos, bet ir tarptautinėje erdvėje, taip siekiant suklaidinti visą tarptautinę bendruomenę. Todėl šiandien būtina imtis tokių bendrų iniciatyvų, kaip ši rezoliucija, kad atpažintume ir neutralizuotume tokias dezinformacijos kampanijas dar tankams nepriartėjus prie demokratiškų valstybių sienų“, - sako rezoliucijos iniciatorius L. Kasčiūnas.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė narė privalo nekurstyti propagandos židinių bei stiprinti atsparumą propagandai, vengti finansuoti propagandą, nenaudoti valstybinių žiniasklaidos priemonių propagandos sklaidai, didinti visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir tiriamąją žurnalistiką. Rezoliucijoje taip pat akcentuojama tai, kad bet kokia karo propaganda ir neapykantos kurstymas turi būti draudžiami įstatymais.
Pasak delegacijos vadovės, Seimo narės R. Miliūtės, rezoliucija taip pat kviečiama ugdyti informacinį raštingumą. „Svarbu užtikrinti ne tik bendrus kovos su propaganda standartus, bet ir gyventojų atsparumą informacinėms grėsmėms, todėl rezoliucija skatinama ugdyti informacinį raštingumą, ypač per švietimo sistemą“, - teigė parlamentarė.
V. Bako teigimu, didelį vaidmenį įgyvendinant šią rezoliuciją turės laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri yra ne tik demokratinės, bet ir laisvos bei atviros visuomenės pagrindas. Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida - tai apsauga, kuri privalo ne tik identifikuoti propagandą ir neapykantos kurstymą, bet ir įspėti apie tai visuomenę.