„Vėliau mane gydęs gydytojas pripažino, kad įvyko žmogiška klaida – esą gydymo metu netyčia nulūžo stomatologinio prietaiso dalis, kuri ir liko dantyje“, – teigė pacientas.
Dėl to, kad buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, vyras gydymo įstaigą padavė į teismą – prašė priteisti patirtą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Ir šią bylą laimėjo – teisėjos Dalios Kačinskienės pirmininkaujama Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad nekokybiškas medicinos paslaugas suteikusi odontologijos klinika pacientui privalės sumokėti beveik 350 eurų turtinės ir 500 Eur – neturtinės žalos atlyginimą. Be to, gydymo įstaiga vyrui taip pat privalės atlyginti 1,8 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kentėtų didžiulių skausmų emigrantas neturtinę žalą buvo įvertinęs 3 tūkst. Eur – teigė, kad net buvo priverstas išeiti iš darbo, nes užsienyje dantų gydymas labai brangiai kainavo, todėl jis specialiai sugrįžo į Lietuvą.
Ieškinyje teismui vyras nurodė, kad odontologijos klinikoje jam buvo suteiktos dantų gydymo paslaugos, kurios kainavo 70 Eur. Po to jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, bet netrukus prasidėjo stiprūs gydytų dantų skausmai.
„Vietinėje stomatologijos klinikoje man buvo atlikta rentgenograma ir suteikta konsultacija, gydytojai paaiškino, kad dantyje yra svetimkūnis ir reikia rimtos operacijos, kuri brangiai kainuotų, todėl man buvo patarta grįžti į Lietuvą“, – vyras teigė, kad dėl šios priežasties buvo priverstas išeiti iš darbo.
O kai grįžo į Lietuvą, kreipėsi dar į kitą gydymo įstaigą, kurioje sužinojo dar daugiau – 12–ojo danties medialiname periodonto plyšyje yra svetimkūnis – lūžgalis. Dėl šios priežasties net teko pašalinti dantį – tai buvo padaryta tik po trijų savaičių Panevėžio respublikinėje ligoninėje.
Emigrantas teigė, kad prieš tai kreipėsi į jam dantis gydžiusią odontologijos kliniką dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, bet medikai su pretenzijomis nesutiko.
„Klinikos vadovas, kuris man ir suteikė gydymo paslaugas, pasisiūlė atlyginti tik operacijos išlaidas, paaiškindamas, kad įvyko žmogiška klaida – netyčia nulūžo stomatologinio prietaiso dalis ir liko dantyje“, – teigė jis.
Ne ką mažesnį šoką vyras patyrė, kai dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo skundą pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai – ji konstatavo, kad klinikoje buvo suteiktos kokybiškos dantų gydymo paslaugos, nes esą „nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kada ir kurių būtent odontologijos paslaugų teikimo metu galėjo atsirasti svetimkūnis“.
Tuo metu odontologijos klinika, dėl kurios nekokybiškai suteiktų paslaugų pacientas iškėlė bylą teisme, aiškino, kad nė vienas specialistas esą nepatvirtino fakto, kad svetimkūnis buvo dantyje, o po danties pašalinimo jis nebuvo nei apžiūrėtas, nei aprašytas, nei išsaugotas.
„Paties svetimkūnio nė viena iš įstaigų, kuri teikė medicinines paslaugas, nerado ir neapžiūrėjo“, – odontologai nesutiko, kad svetimkūnis buvo ar, juo labiau, buvo paliktas būtent klinikoje, kurioje vyras buvo gydomas.
Vis dėlto, klinikos vadovai pripažino, kad prieš suteikiant paslaugas pacientui nepadarė kontrolinės rentgeno nuotraukos, o gydymas nebuvo pakankamas, bet tai esą lėmė ne gydytojo, o paties paciento veiksmai.
„Prieš pradedant gydymą gydytojas rekomendavo nuimti vainikėlį ir atlikti endodontinį pergydymą, tačiau pacientas siūlomo gydymo atsisakė teigdamas, kad turi skubiai išvykti į užsienį – pacientas sutiko, kad būtų atliktas danties šaknies kanalo pergydymas nenuimant vainikėlio, todėl jam buvo atliktas 12–tojo danties pergydymas trepanuojant vainikėlį, t. y. pergręžiant vainikėlį taip, kad būtų įmanoma pasiekti danties šaknies kanalą“, – teismui aiškino klinikos atstovai.
Anot jų, jeigu pacientas ir susidūrė su kokiais nors nepatogumais, tai tik dėl to, kad pats gydymui rinkosi pigesnį ir greitesnį būdą, dėl ko iškilo komplikacijų rizika.
Tačiau ginčą išnagrinėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nesutiko su odontologijos klinikos argumentais ir palaikė pacientą. Anot teismo, nesėkmingai gydytą dantį net teko pašalinti.
Pasak teismo, dar prieš keletą metų odontologas atliko trijų priekinių paciento dantų protezavimą ir jau tuomet nustatė nekokybišką planuojamų protezuoti dantų šaknų kanalų gydymą.
„Pacientas dantų kanalų pergydymo tada atsisakė, sutikdamas tik su nemokamai teikiama dantų protezavimo paslauga, sutikimą jis patvirtino parašu, dantys protezuoti cirkonio oksido keramikos vainikėliais“, – sprendime nurodė teisėjai.
Nustatyta, kad vėliau pacientui pradėjo skaudėti dantis, todėl jis vėl kreipėsi į gydymo įstaigą – kaip teigė odontologas, jis rekomendavo nuimti vainikėlį ir atlikti endodontinį pergydymą, bet su tuo pacientas nesutiko, todėl gydytojas atliko danties šaknies kanalo pergydymą nenuimant vainikėlio.
„Nustačius uždegimą prie danties šaknies, buvo pašalinta dalis užpildo iš danties šaknies kanalo, svetimkūnis tada nebuvo pastebėtas“, – nurodė teisėjai. Tuo pačiu jie pabrėžė, kad klinika iš karto po gydymo neatliko rentgenogramos, todėl negalima kategoriškai tvirtinti, kad svetimkūnis buvo paliktas būtent šios procedūros metu, tačiau, kaip nurodė viena eksperčių, labiau tikėtina, kad taip galėjo būti.
„Pacientas patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, nepatogumais ir su tuo susijusiais išgyvenimais priverstinai lankantis gydymosi įstaigose, kuriose jam buvo suteiktas endodontinis gydymas, danties rovimo, jo protezavimo ir kitos paslaugos, siekiant pašalinti netinkamo gydymo sukeltas komplikacijas“, – pažymėjo teisėjai.
Teismas pabrėžė, kad prieš atliekant danties trepanaciją nebuvo gautas paciento sutikimas procedūrai, pacientas nebuvo supažindintas su komplikacijomis, nėra ir paciento sutikimo, jog jis sutinka su gydymo būdu norėdamas sutrumpinti gydymo laiką.
„Visa tai turėjo būti patvirtinta raštiškai“, – pabrėžiama teismo sprendime. Taip pat pažymima, kad atliekant danties trepanaciją ir pergydant danties šaknies kanalus buvo būtina daryti net kelias kontrolines rentgeno nuotraukas, jas taip pat reikėjo daryti po kanalo užpildymo, tačiau tokių nuotraukų gydymo įstaiga taip ir nepateikė.
„Klinika nepateikė rentgeno nuotraukų ir (ar) paciento rašytinio patvirtinimo apie supažindinimą su teikiamu gydymu, todėl nėra jokių duomenų, jog pacientui buvo išaiškintos teiktų gydymo paslaugų (trepanacijos) galimos pasekmės, įskaitant svetimkūnio riziką ir su tuo susijusius uždeginimus procesus, lėmusius danties skausmą ir kitus nepatogumus“, – teismo teigimu, jeigu odontologijos klinika visas būtinas procedūrų būtų atlikusi tinkamai (o tam tereikėjo atlikti kontrolinę rentgeno nuotrauką), žala pacientui nė nebūtų kilusi, kadangi svetimkūnis būtų pastebėtas iš karto po gydymo.
„Pacientui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis neabejotinai patyrė nepatogumus, stresą ir įtampą dėl pablogėjusios dantų būklės, reikalingo gydymo kilusioms komplikacijoms pašalinti“, – pažymima iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame teismo sprendime.
