Į šį incidentą net turėjo įsikišti Marijampolės policijos pareigūnai, tačiau emigrantas vis tiek neišvengė administracinės atsakomybės dėl to, kad nesilaikė sveikatos apsaugos ministro įsakymo ir atsisakė tikrintis nuo COVID-19, taip sudarydamas galimybę išplisti koronaviruso infekcijai.
Tiesa, emigrantui nepalankų sprendimą, kuriuo buvo skirta tūkstančio eurų bauda, priėmęs teismas pripažino, kad net yra nesvarbu, ar pažeidimą padaręs vyras sirgo ar nesirgo pavojų kitiems keliančia liga.
„Įstatymo normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo užkrėtė COVID-19 liga ar ne“, – paskelbė teismas, kurio nutartis įsiteisėjo iš karto nuo jos paskelbimo.
Administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs ir neskundžiamą nutartį priėmęs teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakomybėn patrauktas vyras būtų sirgęs COVID-19 liga, tačiau „tai niekaip nemažina jo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina atsakomybės“.
„Bylos duomenys patvirtina, kad Edgaro Ž. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai“, – teisėjų kolegija akcentavo, kad vyras pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos teritorijoje metu.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Norvegijoje gyvenantis marijampolietis lėktuvu parskrido į Lietuvą, – pagal tuo metu galiojusią tvarką jis mobiliajame punkte privalėjo PGR testą. Tačiau neatliko: nors ir atvyko į punktą, kuriame atliekami testai, tačiau atsisakė, kad jam būtų atliktas tyrimas. Taip, anot teismo, emigrantas sukėlė grėsmę koronaviruso infekcijai išplisti.
Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas emigrantas su tuo kategoriškai nesutiko – jis mano, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo žmonės yra verčiami testuotis, esa gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.
„Tai ne aš sukėliau grėsmę, o man buvo sukelta grėsmė, kai atvykau į testavimo vietą ir sužinojau, kad testas bus atliktas kišant svetimkūnį į mano kūną“, – pareiškė vyras.
Jis tikino, kad dėl testo atlikimo neprieštaravo, tačiau nesutiko su jo atlikimo būdu.
„Noriu pabrėžti, kad paties testo atlikimas ar jo neatlikimas jokios reikšmės neturėjo, nes aš buvau saviizoliacijoje“, – aiškino Norvegijoje gyvenantis marijampolietis.
Jis teismui taip pat nurodė, kad Marijampolėje, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą, negyvena jau 25 metus, o pastaruosius 5 metus gyvena Norvegijoje, kur „nėra privalomas testavimasis, skiepijimasis ar kaukių dėvėjimas“.
Anot teismo, į Lietuvą iš Norvegijos grįžęs emigrantas užpildytoje elektroninėje anketoje nurodė, kad susipažino ir sutiko su izoliacijos taisyklėmis, deklaravo izoliacijos adresą bei pažymėjo, jog jam netaikomos izoliacijos išimtys.
„Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numatė, kad asmenys, grįžę iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių, privalo ne tik izoliuotis, tačiau ir turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą ar tyrimo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) atsakymo formą (su vertimu į lietuvių, anglų ar rusų kalbą) apie ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant/atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas), arba per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją ar tyrimus COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti atliekančią įstaigą ir užsiregistruoti tyrimo atlikimui bei paskirtu laiku atlikti tyrimą“, – nurodė teisėjas Algirdas Giedraitis.
Pasak teismo, nors emigrantas teigia, kad testo dėl COVID-19 ligos nustatyti neatsisakė, tik nesutiko jo atlikimo būdu, tačiau atsisakydamas testuotis jis sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.
„Nors Edgaras Ž. pažymėjo, kad jis buvo privalomoje izoliacijoje, todėl jokio pavojaus užsikrėsti liga nesukėlė, tačiau pažymima, kad įstatymo normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo užkrėtė COVID-19 liga ar ne, – teismo teigimu, asmeniui atsakomybė kyla, jeigu šis savo veiksmais sukelia realų pavojų išplisti pavojingai ligai. – Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų sirgęs COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina jo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina atsakomybės.“
Teismas pabrėžė, kad Edgaro Ž. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, ne tik visoje šalyje paskelbė karantiną, tačiau ir atitinkamos institucijos nustatė tam tikrus ribojimus, įpareigojimus bei priemones padedančius grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti, kurie buvo taikomi be išimties visiems asmenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių pažeidimo“, – teismas priėmė emigrantui nepalankų sprendimą.
