„Posėdis gausus baisiai. Kultūros klausimus svarstom“, – antradienį feisbuke rašė parlamentarė Agnė Širinskienė ir pasidalijo nuotrauka, iš kurios matyti, kad tuo metu, įskaitant ir pirmininkaujantįjį, posėdyje dalyvavo 22 Seimo nariai.
A. Širinskienė Delfi teigė norėjusi parodyti, kad kultūros klausimai politikų dėmesio paprastai nesulaukia.
„Ten buvo momentas prieš balsavimus, o balsavimams paprastai ateina, bent jau valdantieji tai tikrai. Tik gaila, kad diskusijos būna nepilnavertės, kai net ne visi Kultūros komiteto nariai būna salėje, kai jų klausimai svarstomi. Gaila, kai matai komiteto pirmininką stovintį praktiškai pustuštėje salėje“, – kalbėjo politikė, patikinusi, kad Seimo narius paprastai labiau domina ekonominkos klausimai.
Tačiau tai antradienį nebuvo vienintelis kartas, kai Seimo salė posėdžio metu buvo apytuštė.
Pranešėjas nepasirodė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad antradienį Seimo rytiniame posėdyje buvo susidariusi tokia situacija, kai svarstant teisės akto pakeitimus salėje ne tik nebuvo pranešėjo, bet nebuvo nei vieno parlamentaro iš komiteto, kuriam priklauso pranešėjas.
Todėl klausimą teko pristatinėti posėdžiui pirmininkavusiai Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen.
Posėdžio vaizdo įraše matyti, kad svarstant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties namų savininkų bendrijų įstatymo projektą Seimo pirmininkė į tribūną kvietė Aplinkos apsaugos komiteto atstovą Aidą Gedvilą, tačiau jo salėje nebuvo.
„Gal galėtų... Tuomet aš pristatysiu, matyt, nes nematau iš Aplinkos apsaugos komiteto nei vieno pranešėjo salėje šiuo metu“, – kalbėjo ji.
Tuomet buvo parodyta dalis plenarinių posėdžių salės, kuri buvo apytuštė.
Keisti tvarkos nesiryžo
R. Urbonaitė nemano, kad tokį prastą lankomumą lėmė tai, kad dalis parlamentarų jau pasidavė šventinei būsenai.
„Jeigu taip, tai aš pasakysiu, kad Kalėdos Seime yra nuolatinė būsena“, – komentavo ji.
R. Urbonaitė Delfi teigė, kad vienas dalykas yra parlamentaro apsilankymas posėdyje ir užsiregistravimas, kitas – balsavimas už posėdyje svarstomus dokumentus.
„Todėl posėdžių lankomumas gali būti puikus, bet kai pažiūri balsavimo už svarstomus dokumentus statistiką, matai, kad, pavyzdžiui, tas pats Seimo narys turi šimtaprocentinį dalyvavimą posėdžiuose, bet neturi aukšto dalyvavimo konkrečiuose balsavimuose. Čia, manau, yra tam tikros spekuliacijos“, – sakė ji.
Politologė priminė, kad Seimas jau ne vieną kartą bandė svarstyti Seimo statuto pataisas, kuriomis būtų jau griežčiau reguliuojamas posėdžių lankomumas, buvo svarstoma, kad jeigu Seimo narys nedalyvavo tam tikrame skaičiuje balsavimų, jam gali būti mažinamas atlyginimas.
Bet Seimo nariai, pasak jos, nusprendė, kad posėdžių lankomumas jiems nėra toks aktualus dalykas, nors Seimo statute aiškiai pasakyta, kad Seimo nariams dalyvavimas posėdžiuose yra privalomas.
„Kitaip tariant, Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią, Seimo nariams nelabai įdomus, – pridūrė pašnekovė. – Aišku, jie tai bando paaiškinti tuo, kad daug kas apsvarstoma komitetuose, kad tas sėdėjimas prasmės neturi ir taip toliau. Bet tada inicijuokite tokias pataisas ir tokią pertvarką, kuri iš viso šito proceso nedarys cirko“.
Pirmininkaujantis kalba su savimi
Dabar, anot R. Urbonaitės būna taip: posėdžiui užsiregistruoja daug Seimo narių, o po kurio laiko supranti, kad salėje likęs vos vienas kitas.
„Ir matome, kad V. Čmilytė-Nilsen pati viską turi pristatinėti, nes, pavyzdžiui, iš kelių komitetų nebuvo netgi nario – Aplinkos komiteto, regis, Kaimo reikalų komiteto nebuvo nebuvo nei vieno nario, kuris galėtų bent tarti žodį, nes Seimo salė iš esmės tuščia“, – atsistebėti negalėjo politologė.
Jos teigimu, impulsą visam tam davė per koronaviruso pandemiją patvirtinta tvarka, kai Seimas nebalsuoja iškart po kiekvieno dokumento apsvarstymo, o tam tikru nustatytu metu vyksta balsavimai dėl kelių teisės aktų.
Tai leidžia Seimo nariams pasirodyti per balsavimą, o paskui ir vėl nedalyvauti posėdyje.
„Tai reiškia, kad tau pakanka ateiti tam tikru metu ir tu visą kitą laiką gali leisti taip, kaip tau patinka. Ir tada tu netgi statistiką turėsi puikią, bet vaizdą Seimo salėje mes turėsime tokį, kad Seimo salėje faktiškai posėdžiui pirmininkaujantis asmuo kalbasi pats su savimi“, – teigė R. Urbonaitė.
Jos nuomone, dabartinę tvarką reikėtų keisti, kad tokio vaizdo, kokį neretai galima pamatyti Seimo salėje, daugiau nebetektų stebėti.
Politologės teigimu, vis dėlto tai atrodo keistai.
R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad nors kai kurie Seimo nariai per tarpus tarp balsavimų tvarko savo reikalus, jų darbotvarkėse paprastai rašoma, kad jie dalyvauja Seimo rytiniame ir vakariniame posėdžiuose.
„O kad jie didžiąją dalį posėdžio laiko nesiteikia būti, tai kaip ir niekam neturėtų būti įdomu. Bet vis dėlto jūs esate tautos išrinkti atstovai ir tauta turi teisę žinoti, ką Seimo narys dirba. Jeigu jo nėra salėje posėdžio metu, tai bent jau duokite žinią, kur jūs, ponai, esate“, – kalbėjo ji.
Seimo pirmininkė: kiekvienas sprendžia pats
Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen komentare Delfi teigiama, kad kiekvienas parlamentaras renkasi, kur – salėje ar savo kabinete – klausytis įstatymų projektų pristatymų.
Anot jos, taip pat kiekvienas parlamentaras renkasi, kokiuose balsavimuose dalyvauti.
„Tai yra kiekvieno Seimo nario teisė ir atsakomybė ir tik pats Seimo narys vertina, kur ir kaip atlieka savo funkcijas“, – teigiama Seimo pirmininkės komentare.
Komentuodama R. Urbonaitės mintį, kad tvarką, kai dėl kelių teisės aktų balsuojama vienu metu, reikėtų keisti, parlamento vadovė teigė, kad balsavimo tvarka priimta atsižvelgiant į daugumos Seimo narių valią, ji taip pat būtų keičiama daugumos valia.
„Tačiau nuo to, kokia tvarka balsuojama, Seimo darbo kokybė nesikeičia, nes vėl gi – kiekvienas Seimo narys prisiima asmeninę atsakomybę“, – įsitikinusi politikė.
Seimo svetainėje galima rasti statistiką, rodančią, kiek balsavimų už svarstomus dokumentus dalyvavo Seimo nariai.
Nuo rugsėjo 10 dienos, kai prasidėjo rudens sesija, mažiausiai balsavimų dalyvavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rūta Miliūtė – 20,87 proc.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo 33,70 proc. proc. balsavimų.
Komentare Delfi politikė teigė, kad jos darbotvarkė yra įtempta, įvairūs susitikimai vyksta ir posėdžių dienomis.
„Nes jų yra tiek, kad į likusias darbo savaitės dienas tiesiog netilptų (taip ir nutinka, dėl to dirbu ir daugelį savaitgalių). Dėl susitikimų tenka aukoti kai kuriuos balsavimus, atlikti savo, kaip Seimo pirmininkės funkcijas, ir posėdžių metu, žinoma, tik tada, kai jiems nepirmininkauju“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė dalyvavo 38,15 proc. balsavimų, „valstietis“ Valius Ąžuolas – 36,41 proc., Petras Gražulis – 44,78, socialdemokratė Rasa Budbergytė – 45,22 proc.
Kai kurių ministrų pareigas einančių parlamentarų statistika netgi prastesnė, bet tai galima pateisinti papildomomis pareigomis. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė, nepaisant didelio užimtumo, dalyvavo 66,63 proc. balsavimų.
Tikras Seimo pirmūnas – Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, nepraleidęs 99,35 proc. balsavimų, nuo jo nedaug atsilieka konservatorius Sergejus Jovaiša ir Liberalų sąjūdžio atstovas Liberalas Vaitkus. Abu jie dalyvavo 98,26 proc. balsavimų.
