Pašnekovas teigė, jog sunku įvardinti, ko Rusijos pajėgos tokiu veiksmu tikėjosi, kokia yra jų mąstymo logika.
„Vis dėlto, aš neatmesčiau, kad jie matė scenarijų pagrasinti, jog gali naudoti bet kokias priemones gynybai, atlaikyti artėjantį Ukrainos kontrpuolimą. Bandė parodyti, kad jeigu gali susprogdinti bent dalį užtvankos, tai potencialiai gali panaudoti ir branduolinį ginklą.
Toks tarsi vienas dalykas – Vakarų gąsdinimas, kad Ukraina būtų verčiama sėsti prie derybų stalo. Ir šis įvykis labai įdomiai sutampa su būtent Šventojo sosto ir kai kurių kitų politinių veikėjų skatinimais Ukrainai sėsti prie derybų stalo su Rusija“, – kalbėjo G. Česnakas.
Jis „Žinių radijo“ laidoje taip pat teigė, jog rusai greičiausiai apsiskaičiavo ir sprogimas turėjo būti kiek mažesnis.
„Bet įvyko tai, kas įvyko. Ir pasekmės labai didelės. Dėl jų kenčia pirmiausia ukrainiečiai, bet kenčia ir rusų karinės pozicijos, esančios prie Dnipro. Upės krante, kurį kontroliuoja Rusija, yra žemesnis lygis. Ir būtent ten daugiausia vandens pateks“, – sakė Lietuvos karo akademijos profesorius.
O išsiliejusi upė neleis ukrainiečiams potencialiai įgyvendinti persikėlimo per upę operacijos, sakė G. Česnakas.
„Ką galbūt Rusija ir bandė sustabdyti. Tada frontas turėtų pasikelti šiek tiek į šiaurę. Ir tada Rusijos pajėgoms būtų lengviau koncentruoti pajėgas ir atremti potencialų kontrpuolimą. Čia yra keletas scenarijų, bet jie visi – diskusijų ir numanymų lygmens.
Deja, negalima patvirtinti vieno ar kito planuoto scenarijaus priežasties“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas.
Jis teigė, jog jeigu Rusija šiuo veiksmu planavo priversti Vakarų lyderius spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo su Kremliumi, ji labai suklydo.
„Pirmiausia būtent Vakarų valstybių politikoje itin akcentuojamas klimatas, gamtosauga. <…>. Tai prilygsta masinio naikinimo ginklo panaudojimui. Ir dešimtmečiais tarša bus tiek Ukrainoje, tiek Juodojoje jūroje, pasekmių bus aplink esančioms valstybėms.
Manau, kad po karo pabaigos tai bus itin svarbus derybų ir žalos atlyginimo klausimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ tikino G. Česnakas.
