Psichozės būsenoje sutrinka visi žmogaus pojūčiai
Dalis žmonių stebisi, kad kitos policininko išbandytos tramdymo priemonės moters nepaveikė, tačiau Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius teigė, kad jo tai nenustebino.
„Mes su tokiais pacientais dirbame kiekvieną dieną. Be abejo, tazerių nenaudojame, jų neturime, bet reikia suprasti, kad, kada žmogus yra psichozės būsenoje, o, šiuo atveju, moteris neabejotinai buvo psichozės būsenoje, tai sutrinka visi jutimai.
Mes dažnai suprantame, kad psichozės metu sutrinka rega, klausa. Žmogus mato daiktus, gyvūnus, jam dažnai atrodo, kad jį puola kažkas, taip pat girdi visiškai kitokius garsus ir gyvena visai kitoje realybėje. Sutrinka ne tik klausos ir regos pojūčiai, bet ir kiti pojūčiai, tarp kurių ir skausmo pojūtis, ir fizinės jėgos atsiranda daugiau“, – aiškino M. Marcinkevičius.
Pasak jo, kartais tam nereikia net ir psichozės.
„Tam tikrose situacijose, grėsmingose žmogaus gyvybei, kada žmogus, pavyzdžiui, gelbėjasi iš gaisro, karo metu, mes matome, kad žmonės pademonstruoja kartais neįtikėtinus gebėjimus: ir nejaučia skausmo, ir įveikia didžiulius fizinius iššūkius. Žmogus, esantis psichozėje, taip pat yra didžiulio sujaudinimo būsenoje, tad visi jo pojūčiai sutrinka. Iš tiesų su tokiais žmonėmis yra labai sunku, bet, deja, mes prie to esame pripratę“, – teigė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.
Sunku būna net ir specialistams
M. Marcinkevičius paaiškino, kaip tokiose situacijose veikia specialistai. Jo teigimu, net ir kvalifikuotiems darbuotojam susitvarkyti su pacientais kartais būna labai daug iššūkių.
„Turbūt dabar visuomenė supranta, kad lygiai tą pačią moterį būtų atvežę į mūsų ar į bet kurią kitą psichiatrijos ligoninę ir iškart už priėmimo slenksčio tas žmogus būtų tapęs pacientu, prieš kurį nebūtų galima naudoti jokių specialiųjų priemonių. Jau priėmimo skyriuje mes neturime teisės naudoti nei antrankių, nei jokių lazdų, tazerių – jokių panašių dalykų.
Be abejo, labai sunku kartais būna susitvarkyti. Tiesą sakant, būna, kad nukenčia ir mūsų darbuotojai. Be abejo, patirtis, supratimas, kaip prieiti, kaip tą žmogų nuraminti, yra ir tai yra vienintelis dalykas, kas gelbsti mūsų personalą, tačiau šiuo atveju jau turbūt niekas nebūtų padėję – nei įkalbinėjimai, nei nuraminimai. Žmogus buvo visiškoje psichozėje ir jis nieko nesuprato, kas vyksta aplinkui. Šiuo atveju aš tikrai nesmerkiu ir puikiai suprantu policijos pareigūnus, nes tikrai kartais susitvarkyti su tokiais žmonėmis yra ypač sunku“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Be to, pasak pašnekovo, natūralu, kad policijos pareigūnai daug patirties tokioms situacijoms neturi.
„Pačius žmones ištinka šokas, kada žmogus yra visiškai nevaldomas, prieš tave puola su peiliu. Reikia suprasti, kad pareigūnai irgi yra žmonės. To reikia nepamiršti, kad visi mes, pirmiausia, esame žmonės, o po to jau policininkai, gydytojai“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad tai – ko gero pirmas toks atvejis per nepriklausomos Lietuvos istoriją.
„Tikrai pareigūnai pas mus praktiškai kasdien atveža ir kartais net ne po vieną pacientą, bet ši situacija buvo, manau, tikrai išskirtinė, nes, kaip minėjau, pareigūnai pas mus yra kasdieniniai svečiai ir tikrai jie nešaudo į tuos pacientus šiaip sau“, – tvirtino M. Marcinkevičius.
Advokato vertinimai
Vis dėlto, kaip teigė advokatas Petras Ragauskas, lyginti policininkų ir psichiatrinės ligoninės personalo darbą, nėra labai teisinga.
„Vienas dalykas, ligoninės personalas žino, kaip elgtis su tokiais žmonėmis ir žino, ko iš jų tikėtis. Mes puikiai matėme iš šitos situacijos, kad net ir paprasti medikai, nors jie irgi yra medikai, nežinojo, nemokėjo ir nesugebėjo to padaryti. Tai, juo labiau, natūralu, kad policininkas to negali padaryti ir negali to žinoti.
Dar vienas svarbus dalykas čia yra tai, kad ligoninėje pacientai neturi nei kastuvų, nei peilių – tą irgi reikia turėti omenyje. Ten gali būti smurtas kažkoks, fizinės jėgos yra, bet nėra kažkokio ginklo, o policininkui šiuo atveju reikėjo reaguoti į tai“, – kalbėjo advokatas.
Situaciją jis įvertino ir iš teisinės pusės.
„Viena tema yra baudžiamoji atsakomybė policijos pareigūno. Mano galva, viskas jo čia yra padaryta teisingai. Bent jau iš to, ką aš girdėjau, priekaištų jokių neturiu“, – teigė P. Ragauskas.
Tad, jo manymu, jokios baudžiamosios bylos perspektyvos šioje situacijoje nėra.
„Žmogus buvo ligonis, tad prognozuoti ir tikėtis, kad jis elgsis racionaliai, buvo iš esmės neįmanoma. Taigi, bet koks jo elgesys galėjo būti ir čia veikia būtinosios ginties institutas. Pas mus būtinoji gintis yra praktiškai absoliutus dalykas. Svarbu, kad būtų būtinosios ginties situacija. Ką tai reiškia? Turi būti pradėtas arba tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis. Čia jau buvo net nebe gresiantis pavojus – žmonės sužaloti, ginklas rankose“, – teigė P. Ragauskas.
Advokatas paminėjo ir dar vieną svarbų dalyką, susijusį su būtinąja gintimi.
„Pagal mūsų Baudžiamąjį Kodeksą, asmuo turi teisę į būtinąją gintį net ir tuo atveju, kada jis gali išvengti kėsinimosi – gali, pavyzdžiui, pabėgti. Mūsų baudžiamoji teisė nereikalauja, kad žmogus bėgtų. Jis gali gintis ir tai yra jo šventa teisė“, – aiškino jis.
P. Ragauskas į situaciją pažvelgė ir iš statutinės arba kitaip dar vadinamos drausminės atsakomybės pusės.
„Čia situacija yra truputį keblesnė. Iš esmės kalbame apie atleidimą iš darbo arba kažkokias kitas drausmines nuobaudas. Šioje situacijoje jau sudėtingiau pasakyti ir reikėtų detalesnės informacijos, ar tikrai nebuvo kitų priemonių, ypač žinant, kad žmogus serga, t.y. suprantant, kad jis realiai gynėsi nuo to, ką suprato kaip agresiją – ne ta moteris kažkur išėjo į gatvę ir pradėjo šaudyti arba gaudyti žmones, o pas ją atvyko ir ji ginasi nuo to, ką ji vertina kaip grėsmę.
Šiame kontekste, bėgti policijos pareigūnui gal ir buvo variantas, bet girdime tą informaciją, kad kolega buvo peiliu sužalotas į koją, tad klausimas, ar pabėgimas buvo variantas, ar galima buvo atsitraukti ir žiūrėti iš kitos perspektyvos, kas ten per situacija“, – svarstė advokatas.
Pasak jo, situacija ir jos aplinkybės kiek keistųsi, jei policininkas įvykio vietoje būtų buvęs vienas.
„Jeigu jis būtų visiškai vienas, su ginklu ir turėtų pasirinkimą pabėgti arba nušauti žmogų, kuris, kaip žinoma, yra psichinis ligonis, sakyčiau, kad toks pareigūnas pasielgė, statuto prasme, tikrai netinkamai, bet klausimas, ar jis galėjo pabėgti ir ar galėjo palikti savo kolegą“, – pakartojo P. Ragauskas.
Sistema reikalauja reikšmingų pokyčių
Anksčiau savo poziciją dėl šio įvykio išsakiusi Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigė, kad dėl to, kas įvyko, atsakomybę turėtų prisiimti sistema ir vadovybė. Žinių radijuje ji paaiškino, kaip reikėtų suprasti šią jos mintį.
„Profesinės sąjungos labai nuosekliai gali išvardinti, galėčiau net ir chronologine tvarka, kiek daug buvo, ypač 2022 metais, dirbama ties reagavimo padalinių pertvarka. Tikrai mes turėjome ne vieną susitikimą įvairiausiais formatais – nuo eilinių policijos pareigūnų, kuriuos liečia pertvarka, iki vidaus reikalų ministrės.
Pirmiausia, buvo labai aiškiai įvardijama tai, ką ir pats generalinis komisaras akcentuoja: šiandien dienai yra tikrai didelis policijos pareigūnų trūkumas. Jeigu šiandien dienai yra 7 tūkst. su trupučiu policijos pareigūnų ir trūkumas yra virš tūkstančio, tai mes galime įsivaizduoti, kad aštuntadalio policijos pareigūnų trūksta. Turbūt patys policijos pareigūnai pasakytų, kad jų reikia ir dar daugiau, nes didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, tu dirbi 30 metų, o didžiuliai krūviai yra neišspręsti, nors patys policijos pareigūnai aiškiai sako, kad tikrai su reagavimu yra problema ir kad jie nesuspėja reaguoti į įvykius“, – aiškino R. Katinienė.
Pasak jos, šiuo konkrečiu atveju jos įvardinti aspektai taip pat turėjo savos įtakos.
„Aišku, neturint pilnos informacijos, sunku daryti vertinimą, bet pirmas pranešimas, iš to, kiek jų yra viešojoje erdvėje, buvo po 12-tos valandos, be kategorijų suskirstymo ir pajėgų pasitelkimo – čia išlieka klausimas dėl reakcijos trukmės ir pasitelkimo“, – teigė Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė.
Ji pridūrė, kad sistema reikalauja pertvarkų, nes joje šiuo metu, pasak R. Katinienės, yra daugiau chaoso negu tvarkos, o tai trukdo ne tik gyventojams, bet ir patiems policijos pareigūnams.
Palaiko kolegą
Generalinio policijos komisaro R. Požėlos pozicija yra tokia, kad policininkas pasinaudojo teise į būtinąją gintį. Su tuo sutiko ir laidos pašnekovė, Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė.
„Tikrai palaikome tą pareigūną ir linkime kolegoms viso šio tyrimo metu išlikti stipriais. Tikimės, kad ta pati policijos vadovybė, bendruomenė suteiks visokeriopą palaikymą, pagalbą. Ypač svarbu yra teisinė ir psichologinė pagalba, nes, ko gero, po tokių atvejų pareigūnai dar ilgą laiką jaus liekamuosius reiškinius. Panaudoti šaunamąjį ginklą, kur incidento metu žūsta žmogus, aš manau, tikrai nėra paprasta“, – teigė R. Katinienė.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
