Ekspertas: mes matome tik nedidelę Prigožino imperijos dalį

Lietuvos pašonėje, Baltarusijoje, įsikūrusios samdinių grupuotės „Wagner“ sąlyginį išskaidymą žuvus jos lyderiams reikėtų traktuoti kaip perėjimą į kitą, kur pas pavojingesnę formą, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis. Jis svarsto, kad iš centralizuotos struktūros samdinių grupuotė tapo decentralizuota, tinkline organizacija, kurią labai sunku sunaikinti. G. Mažeikio vertinimu, diskutuojant apie Jevgenijaus Prigožino imperiją dažnai matomi tik jo suburti samdiniai, tačiau pamirštama, kad esama užnugario dalinių, jį rėmusių valdininkų bei politikų, taip pat – visas tinklas Rusijos kriminalinio pasaulio darinių.

Grėsmės Lietuvai: pereinama į pilkąją zona su daugybe nežinomųjų

Lėktuvo katastrofoje žuvus visai samdinių grupuotės „Wagner“ vadovybei: įkūrėjui Jevgenijui Prigožinui, jos kariniam vadui Dmitrijui Utkinui, pravarde Wagneris, ir už logistiką bei saugumą atsakingam Valerijui Čekalovui, imta diskutuoti, koks likimas laukia Lietuvos pašonėje, Baltarusijoje įsikūrusių samdinių.

Vidaus procesus stebintys rusų analitikai teigia, kad jau prasidėjo J. Prigožino verslo imperijos dalybos. Iš esmės taikomasi į Afrikos regione jo bendrovių valdomas aukso ir retųjų metalų kasyklas, tačiau Lietuvai itin aktualu, koks likimas laukia kaimyninėje Baltarusijoje esančių samdinių. Pasirodė informacija, kad ukrainiečių kraują praliejusių ir nemažą kovinę patirtį įgijusių samdomų karių Kremlius tikrai nepaliks likimo valiai. Esą jie filtruojami, tikrinamas lojalumas bei patikimumas, elitinius samdinius ketinama inkorporuoti į kitą privačią karinę bendrovę „Russ“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis tikina, kad J. Prigožino eliminavimą reikėtų vertinti per nusikalstamų grupuočių tarpusavio santykių aiškinimosi prizmę ir svarsto, jog ateityje daug kas priklausys nuo to, kas perims „Wagner“ samdinius.