Tačiau ekspertas pažymėjo, kad dabartinių finansinių ir žmogiškųjų išteklių nepakanka net valstybinių objektų apsaugai.
Pasak jo, išpuolis prieš DELFI komisijos posėdyje buvo aptariamas, tačiau detalių negalima viešinti, nes tai riboja pradėtas ikiteisminis tyrimas.
"Ataka suorganizuota pagal visas klasikines DDoS atakos formas iš pakankamai nedaug kompiuterių, bet labai profesionaliai ir su dideliais srautais. Tokio tipo atveju labai sunku nustatyti valdančiuosius serverius. Tyrimas vyksta ir turi savus metodus, bet jis bus komplikuotas, jeigu nebus atsakymo iš užsienio šalių, kadangi reikalas yra susijęs su užsienio šalimis. Arba jei atsakymai bus už labai ilgo laiko, bus labai sunku pasakyti, kas vis dėlto tas autorius", - BNS pasakojo IT specialistas, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė.
"Visas šito atvejo nagrinėjimo pavyzdys ypatingai svarbus tuo, kad nuspręsta kuo greičiau paskubinti tam tikrus bendrus veiksmus tarp institucijų, tam tikrų reagavimo komandų stiprinimą ir žmonių kiekiu, ir aparatūra ir kiek įmanoma kreiptis į Vyriausybę paramos darbo laiko prasme - dėl visą parą dirbančių tarnybų", - teigė jis.
Jis pažymėjo, kad prie atakos masto prisideda ir jos žinomumas.
"Yra toks paradoksas - kada per pačią žiniasklaidą pasklinda informacija, kad neveikia viena iš svetainių, tada visi smalsauja pasižiūrėti ir natūraliai tų kreipinių yra dar tiek pat", - sakė specialistas.
"Dėl pačio pavojaus - tai tikrai labai pavojingas dalykas, bet tai nėra taip, kad tai yra kritinė riba, kad galėtų sustoti internetas ir panašiai. Yra tam tikrų svetainių paslaugų sustojimas. Talpintojų galimybės bandyti kovoti su ta DDoS ataka yra išsemtos ir (bendrovės "Hostex" vadovas) Pranas Slušnys turbūt teisus, nes reikalingos tam tikros investicijos, kurių jie jau yra negalintys padaryti", - sakė vadovaujančias pareigas vienoje iš valstybės institucijų užimantis IT ekspertas.
Pasak jo, valstybės institucijų galimybes teikti pagalbą privačiam sektoriui riboja resursų stoka, o išpuolio prieš DELFI atveju - ir komunikavimo problemos.
"Tyrėjų žodžiais, kai ko jie negalėjo gauti labai ilgą laiką. Tai čia yra galimybė tolesniam bendradarbiavimui, kad vieni kitų neieškotų. Nes perskaito iš žiniasklaidos ir ieško žmonių, kurie žino, kas vyksta. Ir tada maždaug po paros pradeda eiti techniniai duomenys. Tai tokia situacija su ta pagalba. Manau, kad vienas iš dalykų yra sukurti reagavimo mechanizmus. O kitas - valstybė negali privataus verslo saugoti sukeisdama vietomis prioritetus. Lėšų nepakanka valstybinių objektų saugojimui", - sakė kibernetinio saugumo specialistas.
Programišiai naujienų portalą DELFI atakavo praėjusią savaitę, kai šis paskelbė, kaip per Eurovizijos konkursą Lietuvoje organizuotai buvo perkami balsai už Rusijos atstovę.
Trečiadienį prieš kibernetinę ataką portalo redakciją pasiekė elektroninis laiškas rusų kalba, kuriame grasinta "radikaliais veiksmais", jei nebus pašalintas rašinys apie perkamus balsus.
Praėjus valandai nuo laiško gavimo portalas tapo sunkiai pasiekiamas arba nebeprieinamas. Atakos prieš DELFI tipas informacinų technologijų terminais įvardijamas kaip DDoS. Jos pobūdis yra toks, kad interneto svetainę vienu metu užplūsta daug į tinklą sujungtų kompiuterių, kurie nori prisijungti ir taip blokuoją kelią kitiems vartotojams.
Policija dėl šio išpuolio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Portalas taip pat kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl galimybės ateityje užkirsti kelią panašioms atakoms.