„Artimiausiu metu tikrai yra neįmanomas Rusijos puolimas kokios nors NATO šalies. Tačiau po penkerių aštuonerių metų tas yra galimas dalykas, ir tam reikia ruoštis“, – Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso interviu leidiniui „Tagespiegel“ perfrazavo signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis.
Signataro vertinimu, kariškių ir gynybos ministrų žodžiai yra reikšmingi ir turi raminantys poveikį. Tuo labiau, kad ir B. Pistoriuso reitingai Vokietijoje yra aukšti. Jis yra antras po prezidento Franko Walterio Steinmeierio.
„Reikia ir paruošti visuomenę, kad ji vis tik sutiktų, kad reikia daugiau ginkluotis, ir, kad reikia ruoštis galimam puolimui. Bet, iš kitos pusės, nereikia panikuoti, nes artimiausiu metu tikrai nėra tokio pavojaus, kad reikėtų bėgti iš šalies arba ją ginti“, – „Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Plečkaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad panašią žinią siunčia ir kitų šalių generolai, gynybos ministrai ir kiti žmonės, kurie formuoja visuomenės nuomonę.
Siunčia visuomenei aiškią žinią
Kaip jau skelbta, Vokietijos leidinys „Bild“ paviešino karinių pratybų scenarijų, pagal kurį vasarį įvyktų hibridinis Rusijos puolimas NATO rytiniame flange. Vokietijos ginkluotosios pajėgos Bundesveras nusprendė susilaikyti nuo šitų pranešimų, tačiau Vokietija teikia rimtai vertinanti Rusijos keliamą grėsmę.
Ketvirtadienį, kalbėdamas su žurnalistais, NATO karinio komiteto pirmininkas, olandų admirolas Robertas Baueris paskelbė, kad Aljansas neturėtų laikyti savaime suprantamu dalyku, kad ir toliau gyvens taikiai, reikia ruoštis galimam karui su Rusija. „Per ateinančius dvidešimt metų jis pakankamai tikėtinas. Tam turi ruoštis pramonė, tam turi ruoštis visuomenė“, – admirolą cituoja britų „The Daily Telegraph“.
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis pastebėjo, kad į Rusijos grėsmę atkreipiamas dėmesys dar nuo 2014 m.
„Gerai, kad Lietuvos žiniasklaida to neišpūtė kaip kažkokio realaus karo plano. Tai yra scenarijus, kuris nutekėjo. Jeigu tai būtų ne „Bild“ , tai aš patikėčiau labiausiai ta versija, kad tai buvo nutekinta specialiai, kas kartais daroma. Dabar tuo abejoju, bet kažkokiu būdu jis ten pakliuvo.
Tai yra paprastas laikraštukas, tabloidas, kurį anksčiau buvo galima paimti gatvėje tiesiog metro stotelėje ar šalia šiukšlių dėžės, ir jame dažniausiai būna kokių nors šou žvaigždžių problemos. Jis turi gerą tiražą, yra skaitomas“, – aiškino G. Ažubalis.
Vis dėlto, eksperto nuomone, net, jei tas dokumentas buvo nutekintas, tas yra labai gerai.
„Mes turime suvokti, kad esame jau antro Šaltojo karo fazėje, ir, kuo toliau, tuo labiau į ją eisime. Putinas pasiekė tai, ko jis norėjo. Bandydamas atstatyti tarybų sąjungą, jis mus įvarė į Šaltąjį karą, kuris jau yra ganėtinai šiltas.
Ta rutina buvo ir Šaltojo karo. Mums tiesiog po truputėlį reikia prie to priprasti. Dabar kaip tik startuoja didžiulės NATO pratybos visame regione. Lygiai tas pats iš abiejų pusių būdavo Šaltojo karo laikais“, – kalbėjo G. Ažubalis.
Atsargos pulkininkas aiškino, kad tokiomis didžiulėmis pratybomis siunčiama aiški žinia Kremliui.
„Ir mūsų žmonės turi prie to pratintis. Tai tiesiog tampa mūsų gyvenimo dalis. Bet aš noriu pasakyti gerą žinią: tai yra mūsų gyvybės draudimas. Tai yra svarbu, gerai. Esame Aljanso nariai, ir dabar tai taps mūsų gyvenimo dalimi“, – aiškino G. Ažubalis.
Priklauso nuo rinkėjų valios
Klausiantiems, kodėl tokiomis sąlygomis Vakarų šalyse reikšmingai nedidėja gynybos biudžetai V. Plečkaitis aiškina, kad tų šalių Vyriausybės yra labai priklausomos nuo rinkėjų valios.
„Ne visi raginimus priima už gryną pinigą. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra labai stiprus taikos judėjimas. Tie taikos judėjimo šalininkai, kurie yra susibūrę kraštutinėje kairėje ir kraštutinėje dešinėje, daro didžiulį spaudimą visuomenei, išeina į gatves, ir su jų nuomone turi skaitytis“, – dėstė V. Plečkaitis.
Signataras kartu atkreipė dėmesį, kad kai kurių šalių, tarp jų ir Vokietijos, Vyriausybės reitingai yra žemi.
„Jie turi galvoti ir apie kitus rinkimus, ir apie žemių rinkimus“, – sakė V. Plečkaitis.
Signataro nuomone, informacijos nutekinimas žiniasklaidai irgi yra viena iš priemonių sutelkti visuomenę, kad ji pradėtų galvoti.
„Vokietijoje, ypač Rytų Vokietijoje, yra didelė ir Kremliaus įtaka“, – į dar vieną faktorių atkreipė dėmesį V. Plečkaitis.
Ragina ruoštis patiems
Atsargos pulkininkas ragino nekrauti visų vilčių Jungtinėms Valstijoms ant pečių.
„Amerika turi reikalų. Mes irgi turime suprasti, negali jie amžinai mūsų kaip mažiukų prižiūrėti. Mes turime pagaliau irgi suvokti, kad visų pirma tai eina kalba apie mus, apie senąją, naująją Europą versus Rusija. Patys turime prisidėti“, – kalbėjo G. Ažubalis.
Pasak atsargos pulkininko, tas pats galioja ir Lietuvai.
„Turime išvystyti tą nelemtą diviziją, kad bent jau turėtume tą pirminį rimtesnį savo indėlį, kiek mes išgalime. Tas galioja ir Europai. Ji turi visus resursus, kad investuotų į save.
Nes mes galime atsidurti tragiškoje situacijoje. Amerikiečiai turi pareigą ir prievolę. Lygiai taip pat ir mums tas yra skausminga, mes nesuvokiame – su Kinija“, – sakė G. Ažubalis.
Signataro V. Pečkaičio vertinimu, nereikia baimintis ir Donaldo Trumpo, jeigu jis būtų išrinktas prezidentu.
„Mums reikėtų priimti kiekvieną Amerikos prezidentą kaip galimą draugą. Mes Amerikoje sprendimo nepakeisime, galime tik jį priimti, ir susilaikyti nuo įsivėlimo į vidaus tarpusavio kovas, kurios vyksta tarp demokratų ir respublikonų“, – kalbėjo V. Plečkaitis.
Kartu jis pastebėjo, kad būsimi prezidentai vienaip kalba per rinkimus, o, kai susiduria su realia padėtimi, priima daugiau ar mažiau atsakingus sprendimus.
„Aš manau, kad tai, ką pasakė D. Trumpas, apie tai, kad „negalvokite, kad Amerika atvažiuos čia jūsų ginti“, tai dar nereiškia, kad iš tikrųjų to nebus. Bet, kita vertus, amerikiečiai vis didesnį spaudimą daro Europai, kad Europa perimtų bent dalį išlaidų, kurios dabar tenka tik Amerikai“, – sakė V. Plečkaitis.
Signataro nuomone, vokiečių politikai derina savo veiksmus su amerikiečių strategais.
„Nes, žiūrėkime, vieni neduoda (Ukrainai) pakankamai ginklų, ir kiti jų pakankamai neduoda. Manau, kad tarp jų yra slaptas susitarimas“, – atkreipė dėmesį V. Plečkaitis.
Ukrainiečiai ruošiasi sunkiems metams
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, atsargos pulkininkas G. Ažubalis įvertino, kad kol kas paliaubų scenarijus nėra įmanomas.
„Kol kas nors ir kukli, bet vis dėlto iniciatyva yra rusų rankose. Kažkokių paliaubų galimybės nematau. Bet net, jei ir tokios būtų, laikinos, vis tiek jie bet kuriuo atveju išlošia. Tačiau jiems jos nebūtinos.
O ukrainiečiai visiškai pagrįstai irgi nesiruošia jokioms paliauboms. (…) Jie turi labai aiškius šio karo strateginius tikslus“, – sakė G. Ažubalis.
Jis pastebėjo, kad ukrainiečiams dabar yra sunkus metas.
„Bet jie daro viską, ką gali, kaunasi, išlaiko gynybos liniją, ruošia ir sekančias gynybos linijas. Jie ruošiasi sunkesniems metams, ir atlaikyti pradžioje bent jau tai, ką jie dabar turi“, – sakė G. Ažubalis.
Signataras V. Plečkaitis irgi pripažino, kad padėtis yra sudėtinga.
„Dabar Ukraina yra priversta pereiti prie gynybos. Iš kitos pusės, yra nuolat lyginami karai Ukrainoje su Pirmuoju arba Antruoju pasauliniais karais, su kitais karais. Yra pastebėta, kad po dvejų metų karo pasijunta nuovargis, ir tas nuovargis pasireiškia pačiose kariuomenėse“, – kalbėjo V. Plečkaitis.
Signataras atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai susiduria su žmogiškųjų resursų problema.
„Jeigu jie sugebės pritraukti daugiau karių iš savos šalies, tai, žinoma, jie turės žymiai didesnes galimybes laimėti tą karą. Bet yra bėda, kad tas entuziazmas, kuris buvo pradžioje, yra išgaravęs.
Kai gauname pranešimus iš Kijevo, kad Kijevas gyvena taip kaip Vilnius, restoranai ir kavinės veikia, daug jaunų žmonių, kurie turėtų būti kare, dirba barmenais. Tas dalykas nieko gero nerodo. Turbūt jų Vyriausybė arba Parlamentas turėtų imtis adekvačių priemonių, kad čia būtų kiekvieno ukrainiečio reikalas ginti savo šalį“, – sakė V. Plečkaitis.
