Pasak jo, gyventojai, pamatę gerėjančią koronaviruso statistiką, pradėjo rečiau registruotis tyrimui, net jei ir jaučia ligos simptomus.
„Sumažėjus atvejų skaičiui, mažiau žmonių pradėjo registruotis savanoriškai. Reikia aktyviai ieškoti sergančių, juos visus testuoti ir izoliuoti“, – pirmadienį laidoje „Delfi rytas“ sakė V. Zemlys Balevičius.
Mokslininko teigimu, dabar visus pajėgumus būtina nukreipti į profilaktinius įvairių sričių darbuotojų testavimus.
„Švietimo sektoriuje dar pakankamai aukštas teigiamų tyrimų procentas. Reikia tiesiog gaudyti. Srautas dabar sumažėjęs. Jei jis mažėja, reikia jį didinti, reikia papildomų priemonių“, – teigė ekspertas.
Vyriausybė finansiškai turėtų padėti verslui testuotis
Kalbėdamas apie laukiamas pirmąsias greitųjų antigenų testų siuntas, V. Zemlys Balevičius teigė, kad jie turėtų būti naudojami profilaktiniam testavimui.
„Kaip ekspertų taryba prie Vyriausybės siūlė, didinti profilaktinį testavimą. Pradedant nuo švietimo, tęsiant prie kitų veiklų“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Anot V. Zemlio Balevičiaus, greitaisiais antigenų testais profilaktiškai galės testuotis ir verslas, o jam pagelbėti turėtų ir Vyriausybė.
„Taip pat ir įmonės galės. Antigenų testai yra ženkliai pigesni nei PGR. Jei nori atsidaryti ir atsilaisvinti, yra pasiūlyti algoritmai, kaip tą testavimą daryti. Tikiuosi, kad Vyriausybė prisidės, nes verslas sako, jog jiems reikia kompensuoti testavimo pajėgumus – manau, kad Vyriausybė galėtų prie to prisidėti. Mes tik padidėjusiu testavimu sugaudysime (sergančiuosius – aut.p.)“, – sakė ekspertas.
Būtina aiškintis situaciją NVSC
V. Zemlys Balevičius taip pat atkreipė dėmesį į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) veiklą.
„Turime situaciją, kad NVSC savo darbo principų nelabai pakeitė. Kas siunčia žmones ir efektyviai jų ieško? – Tas, kad žiūri kontaktus, židinius. Kad sumažėjo besitestuojančių žmonių, kritiką galime duoti ir NVSC, nes židiniai ir kontaktai yra jų atsakomybė – jei jie dirba neefektyviai, jie nesiunčia jų testuotis. Dėl to ir turime tuos sumažėjusius testavimo pajėgumus“, – akcentavo ekspertas.
Pasak jo, NVSC iki šiol neviešina savo duomenų – neperduoda jų Statistikos departamentui.
„Tai, ką matėme prieš ribojimus, ten buvo didžiulės problemos – 50 proc. atvejų neišaiškinta. Klausimas, kokia ten yra situacija. Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad turi planą, kaip ten daryti, Tai, kad vadovas nepasitraukė, yra didžiulė problema. Jei mes neturime institucijos, kuri užsiima aktyvia epidemijos kontrole, (...) tai mes turime didžiulę „prabangą“. Mes klaidžiojame po kambarį, labirintą užrištomis akimis. Tai nėra gerai“, – teigė V. Zemlys Balevičius.
Ekspertas: prezidentas dėl iškelto tikslo gavo kritikos nepagrįstai
Kalbėdamas apie prezidento Gitano Nausėdos paviešintą tikslą – iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų, – mokslininkas teigė, kad šis tikslas buvo be reikalo sukritikuotas.
„Manyčiau, kad prezidentas dabar nepagrįstai gauna kritikos, kad iškėlė tokį ambicingą tikslą. Tas tikslas yra labai teisingas. Mes turime būti pasiruošę 70 proc. paskiepyti iki liepos mėnesio. Problema yra, kiek mes gausime tos vakcinos. (...) Tą, ką pažadėjo vakcinų gamintojai ir ką ES užsisakė – ten nemaži kiekiai ir dideli pinigai, bet, deja, su pajėgumais yra problemos“, – pastebėjo V. Zemlys Balevičius.
Jo teigimu, reikia tikėtis, kad vakcinų gamintojai, paskelbę apie tai, jog siųs mažesnes užsakytų vakcinų siuntas, tiesiog ruošiasi pajėgumų didinimui.
„Pradedant daryti, atsiranda nenumatytos problemos. Klausimas, ar dabar yra laikinas sutrikimas, (…) ar tai yra vis dėlto didesnė problema, kai gamintojai pervertino savo galimybes. Aš esu optimistas, kadangi sukasi dideli pinigai. (…) Įmonės testuoja savo pajėgumus ir ruošiasi plėstis rimtai. Kadangi tai yra komercinės įmonės ir dideli pinigai, manau, kad jos tos pajėgumus padarys ir tada užplūs vakcinos. Tada turime būti pasiruošę vakcinų kiekiui. Tai tikslas yra geras, tam turime ruoštis“, – kalbėjo ekspertas.
Vis dėlto jis neslėpė, kad vakcinų gamybos proceso patys šalys niekaip negali kontroliuoti.
„Tikėkimės geriausio, ruoškimės blogiausiam. Deja, šioje vietoje tas gamybos procesas yra nežinomasis, kurio mes kontroliuoti negalime“, – teigė V. Zemlys Balevičius.
Mokslininkas taip pat kalbėjo, kad kol kas visiškai atsipalaiduoti negalima.
„Laukdami to paskiepijimo ir jo įsibėgėjimo, turėsime valdyti epidemiją įprastais metodais – kontaktų mažinimu ir agresyviu testavimu“, – sakė ekspertas.
„Tuos ribojimus, kai nukris iki tam tikro lygio, bus galima atleisti. Niekas nenori tų ribojimų laikyti, nes tai kenkia ekonomikai, yra neigiamos pasekmės. Atleisti per anksti, ypač kai turime britišką variantą, (negalime – aut.p.), nes grįžtume į tą patį. Mūsų sveikatos sistema gali neatlaikyti trečios bangos. Dėl to delsiama, o ne dėl to, kad nenorėtume atleisti (karantino ribojimų – aut.p.)“, – pridūrė V. Zemlys Balevičius.
