Kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Nesuklaidinti“ Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas M. Morkūnas teigė, kad Lietuvoje didžioji dalis propagandos skleidžiama iš Rusijos, labai maža dalis – iš Baltarusijos, Kinijos.
„Ji nėra chaotiška ir yra nukreipta į keletą žmonių grupių. Kiekvienam suvokimo lygiui yra savas melas, grubiai pasakius“, – kalbėjo jis.
Pasak mokslininko, žmonėms, kurie pikti ant valdžios, galbūt nepritapę, kažkuo nusivylę arba jaučiasi neįvertinti sakoma viena, tinkintiesiems sąmokslo teorijomis skirtos jau kitos žinutės.
Propagandos skleidimą Baltijos šalyse tyrinėjęs mokslininkas teigia, kad žmonėms, linkusiems supaprastinti pasaulį, norintiems lengvų atsakymų, matantiems juoda ir balta, bet nematantiems 50 pilkos atspalvių, melą įteigti gerokai lengviau.
„Pasaulio sudėtingumu tikinčiam žmogui paskleisti dezinformaciją yra sunku“, – konstatavo jis.
Tikslai primityvūs
Pasak M. Morkūno, dezinformacija bandoma skleisti nepasitikėjimą valstybės institucijomis, priešinti visuomenės grupes, stengiamasi, kad ilguoju periodu tai atsilieptų ekonominiam valstybės vystymuisi.
„Pradedant nuo antivakserių judėjimo, kad kuo daugiau sirgs, tuo daugiau nedarbingumo pažymų, tuo mažiau bus sukuriame BVP ir daugiau biudžeto lėtų išleidžiama gydymui, iki to, kad tuoj bus karas, mūsų niekas negins, kam investuoti Lietuvoje, geriau investuoti kitur. Propagandos naratyvai susiveda į keletą tikslų ir jie pakankamai aiškūs ir pakankamai primityvūs“, – apie tai, ko siekiama skleidžiant dezinformaciją, pasakojo laidos pašnekovas.
Jo teigimu, didelė dalis žmonių pasigauna dezinformacijos arba propagandos naratyvus vien dėl to, kad patenkintų vienokias ar kitokias savo silpnybes – jie greitai gauna atsakymą, yra taip, arba kitaip.
„Jūs nežinote, o aš pasakysiu savo draugams ar kolegoms, kad aš žinau ir papasakosiu (…) Yra noro būti dėmesio centre, noro būti pripažintu poreikis“, – teigė jis.
Pasak Žinių radijo pašnekovo, ne visi žmonės, platinantys priešiškos šalies propagandos naratyvus tai daro sąmoningai, tai jie daro, nes paprasčiausiai įtiki supaprastintu realybės vaizdiniu.
„Ta dalis dezinformacijos, kuri plinta neapmokamai, yra žymiai sudėtingiau pastebima ir su ja žymiai sunkiau kovoti“, – sakė jis.
Svarbu, kad nekeistų elgesio
Žmonėms visiškai išvengti dezinformacijos, pasak jo, nepavyks, bet svarbu, kad ji nekeistų jų elgesio.
„Jeigu jūs išgirsite, padiskutuosite apie tai, bet jūsų sprendimų tai nepakeis, jūs ir toliau būsite sąmoningas Lietuvos pilietis, na ir kas kad jūs ją išgirdote? Svarbu, kad tai nekeistų jūsų veiksmų“, – teigė jis.
Pasak mokslininko, žmonės dažnai elgiasi pilietiškai ir socialiniuose tinkluose platina iš namų išėjusių ir dingusių žmonių nuotraukas.
„Bet juk didžioji dalis – nesakau kad visi – tokių „išėjusių“ būna Rusijos dezinformacijos trolių melai, kad būtų parodoma, jog Lietuvoje nesaugu – policija jūsų nesaugo ir nedirba“, – teigė jis.
Anot jo, reikėtų pradėti dirbti nuo sunkiai mums atpažįstamų veiksmų, kurie duoda pakankamai didelį efektą.
Jo teigimu, su dezinformacija paveiktomis gyventojų grupėmis dialogą megzti būtina. Bet tai, anot jo, reikia daryti joms suprantama kalba.
Jos paveikti žmonės dažnai nebūna stovintys ant aukšto visuomenės laiptelio ir jeigu jiems kažkas atėjęs iš aukščiau aiškina, ką reikia daryti, jie tai priima kaip aroganciją ir tai sukelia atmetimo reakciją.
„Norint jam pasakyti tai, kuo jis tikės, reikia būti panašiu į jį arba kalbėti jam suprantama kalba“, – teigė jis.
Valstybė, M. Morkūno įsitikinimu, turėtų transliuoti žinutes, nukreiptas į kelias skirtingas auditorijas.
Bando kelti sąmyšį
Žinių radijo laidoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto filosofas Gintautas Mažeikis sutiko, kad su visuomenės grupėmis reikia kalbėti jų kalba.
„Tai yra sudėtinga. Reikia, kad tuos pokalbius galėtų vykdyti asmenys, kurie kalba jų kalba, kurie gali įeiti į jų terpę“, – sakė jis.
Filosofas akcentavo, kad Kremlius kitose šalyse bando kelti sąmyšį, pavyzdžiui, investuoja į grupes, kurios palaiko palestiniečius, gali remti ultranacionalistus ir ultrakairiuosius vienu metu.
„Ir nei viena iš tų grupių nekalbės, kad V. Putinas yra nuostabus, geras ir rožinis, nes kur kas reikšmingiau yra, pavyzdžiui, sukelt nerimą, baimę visuomenėje, nepasitikėjimą“, – teigė jis.
Toks panikos skleidimas, anot laidos pašnekovo, sukuria lauką, kuriame jau būtų galima sėti propagandos sėklas.
Pati propaganda, kuri yra organizuojama politinėmis technologijomis, pasak jo, yra sudėtingas, mokslui imlus procesas, o jos rezultatas – priimtinas vartotojams.
„Jis atrodo banalus, elementarus kaip kokakola“, – pridūrė jis.
Laidos pašnekovas neabejojo, kad Kremlius ieškos būdų kištis į rinkimus Lietuvoje, bet ar jam pavys – esą kitas klausimas.
Kremliaus tikslas, anot G. Mažeikio, galėtų būti ardyti Lietuvos ir Lenkijos ar Baltijos šalių bendradarbiavimą, Lietuvos santykius su Briuseliu, nes Rusija negali tikėtis, jog Lietuvoje rinkimus laimės kokia nors proputiniška partija.
Visą Žinių radijo pokalbį su M. Morkūnu ir G. Mažeikiu klausykite čia:
