Informacinis burbulas
Anot politologo M. Miltos, šiuo metu žinoma nedaug informacijos apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, tad kiekvieną pareiškimą reikia vertinti labai atsakingai.
„Daugiausia žinoma iš Lukašenkos lūpų, iš Peskovo, o iš Prigožino arba iš Putino – mažiausiai. Kiekvienas pranešimas, kiekviena žinutė, kurią mes gauname, pavyzdžiui, iš Lukašenkos, lūpų, – aš skatinčiau mus labai kritiškai žvelgti į jas“, – teigė pašnekovas.
Jo teigimu, nors demagogiją ir savo įtakingumą įrodinėti mėgstantis A. Lukašenka teigė, kad Prigožinas atvyko į Baltarusiją, mes nežinome, kaip iš tikrųjų viskas yra.
„Iš jo lūpų tarsi buvo pasakyta, kad Prigožinas atvyko į Baltarusiją, bet mes žinome, kad yra keli kompetentingi ir patikimi Baltarusijoje veikiantys atviros žvalgybos kanalai, ir vienas iš jų pažymėjo, kad nors Prigožinui priklausantis privatus lėktuvas nusileido Mačiuliškių oro uoste, bet vėliau, tą pačią dieną, jis išvyko iš Baltarusijos ir grįžo į Rusiją. Taigi ar Prigožinas išlipo, ar išskrido atgal į Rusiją, mes nežinome“, – sako pašnekovas.
M. Miltos teigimu, mes nuolat esame priversti būti informacinio burbulo dalyviais. Jis siūlo nepasiduoti pertekliniam entuziazmui.
Vienas Prigožinas – nepavojingas
Anot krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų, tai, kad privačios „Wagner“ grupuotės vadas J. Prigožinas gali atvykti į Baltarusiją, Lietuvos saugumo situacijos nekeičia. Anot Gabrieliaus Landsbergio, situacija pasikeistų, jeigu į kaimynystę atvyktų „Wagner“ grupės kariai. Su tuo sutiko ir V. Malinionis.
„Tuo atveju, jeigu „Wagner“ grupės nariai pradėtų telktis Baltarusijos teritorijoje, aišku, gali ir tam tikrų pavojų atsirasti. Kaimyninės valstybės, mažų mažiausiai, turėtų užtikrinti tam tikrą jėgų balansą, tai yra prognozuoti. Kad to nebus, aš negaliu pasakyti, bet taip pat negaliu pasakyti, kad būtent taip ir bus“, – teigė jis.
Pašnekovas iškėlė svarbų klausimą.
„Jeigu dislokuosis, tai kokiu tikslu? Ar jie norės eskaluoti situaciją ir, pavyzdžiui, sudaryti kokias nors pavojingas kryptis iš Baltarusijos Kyjivo ar Lvovo kelių komunikacijos link, ten juk NATO komunikacijos keliai nuo Lvovo iki Kyjivo, ar jie toliau žaidžia nevaldomą grupuotę, už kurią neatsakingas nei Putinas, nei Lukašenka, o tik pats Prigožinas, ir jie tada gali visomis kryptimis bandyti žaisti? Jeigu taip atsitiktų, tai tam tikrą jėgų balansą mes turėtume organizuoti NATO kaimyninėse valstybėse“, – teigė V. Malinionis.
Anot jo, tikėti Putino ir jo valdžios kalbomis jau nebeišeina, todėl ir sunku nuspėti, ko galima tikėtis.
„Iš tikrųjų, labai gero vaizdo nėra, kadangi Putinas ir jo valdžia jau seniai teisybės nesako, ir tikėti tuo, ką jie šneka, nelabai išeina, taigi geriausia dabar yra stebėti ir žiūrėti. Jeigu bus koks nors didesnis dislokavimas Baltarusijos teritorijoje, be abejo, žvalgybos priemonėmis tai bus pamatyta ir nustatyta“, – teigė V. Malinionis.
Ekspertai pastebi, kad tiek „Wagner“, tiek A. Lukašenka dairosi viena kryptimi – žvilgsniai krypsta į Afriką, tačiau, anot V. Malinionio, negalime manyti, jog tai reiškia, kad Lietuvai šioje situacijoje jokios grėsmės nėra ir negali kilti.
„Neužmirškime: „Wagner“ grupuotė nesiremia jokia ideologija. Jeigu jie gaus kontraktą, tarkim, ką nors padarykite, sukelkite chaosą pasienio valstybėse, jie, greičiausiai, tą kontraktą ir paims, todėl taip vienareikšmiai sakyti tikrai negalima“, – aiškino jis.
Maištas nesurežisuotas
Anot V. Malinionio, panašu, kad J. Prigožino Rusijoje sukeltas maištas buvo perversmo bandymas, nes Prigožinas viešai kritikavo karą bei jį sukėlusių žmonių interesus.
„Tai tikrai visiškai nesutampa su Putino interesu, nes čia yra būtent Putino filosofinis akmuo, kodėl tas karas buvo organizuojamas. Yra ir kitų dalykų, kurie rodo, kad tai tikrai buvo pabandymas nuversti režimą, todėl, manyčiau, Putinas nenorės, kad „Wagner“ stiprėtų. Tas skaldymas – jis pasakė, kad kai kurie galite pasirašyti kontraktą su ministerija, kai kurie galite grįžti į savo šeimas ir kiti galite važiuoti į Baltarusiją, – rodo, kad Prigožinas, greičiausiai, prarado savo pajėgas arba bent jau nebevaldo tų pajėgų, kurias turi Ukrainoje“, – teigė V. Malinionis.
Anot jo, yra daugybė manančių, kad šį spektaklį surežisavo pats V. Putinas, jog išsivalytų savo artimiausią ratą, tačiau pats V. Malinionis su tuo nesutinka. Anot jo, yra kur kas paprastesnių būdų tą padaryti.
„Nereikia užimti Rostovo miesto bei gynybos štabo, kuris valdo visą Ukrainos operaciją, ir nušauti keleto lėktuvų, išgąsdinti, įbauginti visuomenę ir priversti bėgti Rubliovkos gyventojus privačiais lėktuvais. Šiek tiek juokingai atrodo, kad tai būtų surežisuota. Tai neįtikėtina“, – teigė jis.
Anot M. Miltos, tokiam režimui dirbtinai demonstruoti savo trapumą – nenaudinga.
„Aš netikiu ta didžiąja sąmokslo teorija, kad čia viskas buvo sukonstruota FSB ar vieno iš Kremliaus bokštų, ar visų kartu paėmus. Vis dėlto, tokiam režimui demonstruoti savo trapumą, demonstruoti savo nestabilumą, demonstruoti, kad jo niekas nepasiruošęs ginti, toli gražu nėra tas kelias, kuriuo reikėtų žengti. Yra paprastesnių būdų atsikratyti nepatikimų, nelojalių asmenybių. Kai kurie iš jų iškrenta iš balkono, kiti savo noru pasitraukia iš gyvenimo“, – dalijosi jis.
Pašnekovo teigimu, mes esame per daug susikoncentravę į provokacijas, hibridinio karo išraiškas ir bandymus paveikti mūsų informacinį lauką.
„Aš nesakau, kad į visa tai nereikia kreipti dėmesio, bet tai neturi paveikti mūsų nuomonės, mūsų budrumo, mūsų gebėjimo racionaliai, blaiviai, ramiai mąstyti, būti pasiruošusiems toms neprognozuojamoms situacijoms, nes tokios mažų kaštų operacijos, o tai yra iš tikrųjų labai mažų kaštų operacijos, jos bent jau informacinį lauką kuriam laikui okupuoja, ir tai nukreipia dėmesį nuo reikšmingų dalykų“, – aiškino M. Milta.
Visą laidą galite klausyti „Žinių radijo“ portale:
