aA
Ekspertai įsitikinę, kad pastaruoju laikotarpiu susiformavusi protestų banga greičiausiai netaps ilgalaikiu procesu, tačiau, pabrėžia jie, teigti, kad Lietuvoje visiškai nėra protestų kultūros, negalima.
Ekspertai nemano, kad protestai taps ilgalaikiu procesu: kultūra yra, tačiau išliekame tarp pasyviausių
© DELFI / Domantas Pipas

Politologai mano, kad pastaruoju metu vykstančius viešojo sektoriaus darbuotojų protestus paskatino neįgyvendinti politikų pažadai prieš 2020 metų biudžetą bei vadinamasis „domino efektas“ – bandymas pakartoti kitų protestų sėkmę.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius tvirtina, kad pastaruoju metu padažnėjusios protesto akcijos nereiškia, jog Lietuvoje protestai taps dažnesni ir apims didesnę visuomenės dalį.

„Kol kas toli siekiančių išvadų iš protesto pavyzdžių, kuriuos matėme per pastarąsias dvi savaites, tikrai daryti negalime. Nes Lietuvoje būta streikų ir demonstracijų, bet jos paprastai būna lokalios, apima santykinai nedidelę visuomenės dalį“, – sakė A. Krupavičius, akcentuodamas kad Atgimimo laikotarpiu vykusi Dainuojančioji revoliucija parodė, jog lietuviai protesto geną visgi turi.

„Atgimimo laikotarpiu, kai Lietuva gyveno Dainuojančios revoliucijos laikais, didelė dalis visuomenės išėjo į gatves, į parkus, į aikštes ir siekė demokratijos bei nepriklausomybės. Taigi sakyti, kad nėra to protesto, būtų neteisinga“, – teigė A. Krupavičius.

Pasak VDU profesoriaus, Europos profesinių sąjungų instituto duomenys skelbia, kad Lietuva pagal protestų skaičių yra priskiriama prie pasyviausių valstybių.

„Europos profesinių sąjungų institutas, stebintis streikus, kurie visų pirma yra darbo santykių srityje, pažymi, kad Lietuva, Latvija, Estija ir kitos panašios naujosios demokratijos yra tarp pasyviausių.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, kurios garsėja socialiniu sutarimu ir darna, priešingai, jose protestų veiksmų yra ir jie nėra tokie reti, kaip kartais mums gali pasirodyti“, – paradoksalią situaciją paminėjo A. Krupavičius.

Algis Krupavičius
Algis Krupavičius
© Asm. albumo nuotr.


Pasak profesoriaus, viena iš lietuvių pasyvaus įsitraukimo į protestus priežasčių gali būti ganėtinai griežtos sankcijos, numatytos už pažeidimus protestų bei demonstracijų metu.

„Viena iš priežasčių, apie kurią viešojoje erdvėje nelabai kalbame, kad Lietuvoje protestuotojų atžvilgiu yra numatytos gana griežtos sankcijos, bet tai gali būti vienas iš motyvų, kodėl į protestus nėra įsitraukiama“, – savo nuomonę išsakė politologas.

A. Krupavičius įsitikinęs, kad protestų, kaip būtinos demokratijai sąlygos, pagrindinė teigiama funkcija – šis pilietinio įsitraukimo veiksmas didina politikų atsakomybę bei atskaitomybę.

„Protestai ir demonstracijos didina politikų atsakomybę ir atskaitomybę, galbūt ne visai tiesiogiai, bet tikrai tas vyksta. Šiuo požiūriu protestas yra teigiamas reiškinys. Protestas praranda prasmę ir turinį, kada protesto veiksmų yra labai daug, jeigu jie tęsiasi ilgai ir nepasiekia rezultatų, tai tokiu atveju tas protestas išsikvepia ir vargu ar atlieka politikų atsakomybės ir atskaitomybės sustiprinimo funkciją“, – teigė VDU profesorius.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis taip pat pabrėžia, kad ryšys tarp demokratijos ir protesto kultūros yra labai stiprus, o mažas protestų skaičius, akcentuoja jis, kenkia demokratijos tvarumui.

„Ryšys tarp organizuotų mitingų, protesto kultūros ir demokratijos yra labai stiprus ir, žinoma, kad (mažas protestų skaičius. – ELTA) nesustiprina demokratijos kultūros ir pačios demokratijos. Mokėti artikuliuotai protestuose reikšti savo interesus labai svarbus modernios ir atstovaujamosios demokratijos elementas. Jeigu to nėra, tai ta demokratija yra silpnesnė“, – Eltai teigė A. Bielskis.

Kita MRU politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju laikotarpiu išaugęs protestų skaičius, ko gero, yra susijęs su politikų pažadų neįgyvendinimu bei visuomenės nusivylimu.

„Dabar tiesiog tas efektas, kad vienu metu pradėjo vis daugiau žmonių iš skirtingų grupių protestuoti. Priežastis ta, kad daugeliui šių grupių buvo sukelti labai nemaži lūkesčiai. Kitaip tariant, anksčiau tokių ryškių, konkrečių pažadų politikai privengdavo, o dabar mes turėjome konkrečius lūkesčius ir jų neišpildymą“, – teigė R. Urbonaitė, akcentuodama, kad visiškai natūralu, jog tai sukėlė didelį nepasitenkinimą.

Kita vertus, politologė neatmeta galimybės, kad protestų bangą galėjo sukelti ir „domino efektas“, kai visuomenės grupės pamatė, kad nepasitenkinimo akcijomis galima paveikti politikų sprendimus. Kita vertus, pasak R. Urbonaitės, ši praktika yra paveiki ne visada.

„Pamatė kažkas, kad protestas yra paveikus instrumentas, lemiantis tokius sprendimus, kurių ir tikimasi, todėl natūralu, kad tokie dalykai sukuria įsitikinimą, jog protestuojant galima pasiekti tikslų“, – sakė MRU politologė, akcentuodama, kad tikslą pasiekusių protestų pavyzdžiai sukėlė daug vilčių ir kitoms visuomenės grupėms.

Pasak R. Urbonaitės, nepaisant to, kad protestų pavyzdžių Lietuvoje būta ne vieno, o jų aktyviausi dalyviai – mokytojai, įvairias visuomenės grupes ir profesijas apimančių protestų, pabrėžia politologė, šalyje stinga.

Rima Urbonaitė
Rima Urbonaitė
© DELFI / Andrius Ufartas


„Protesto kultūra yra, bet ji labiau turi tam tikras nišas. Turbūt mažiau yra spontaniškos protesto kultūros, kur, pavyzdžiui, darbo sričių grupės protestuotų, kur protestai sujungtų skirtingų profesijų žmones“, – sakė R. Urbonaitė, patvirtindama, kad dabartiniai protestai greičiausiai tėra laikinas suaktyvėjimas prieš 2020 metų biudžeto priėmimą.

Pasak politologės, mažas protestų skaičius Lietuvoje yra susijęs su žemu aktyvumu visose politinio dalyvavimo srityse.

„Lietuvoje žmonės apskritai nelinkę įsitraukti į politinius protestus, o ypač nelinkę įsitraukti į visą politikos procesą. Žmonės neina balsuoti, o savivaldos procesuose vis dar yra stoka įsitraukimo į žemiausiu lygmeniu priimamus sprendimus. Todėl natūralu, kad žmogui, neturinčiam supratimo, jog jis turėtų būti aktyvus valstybėje vykstančių procesų dalyvis, protestai netampa dažnai naudojamu instrumentu“, – sakė ji.

R. Urbonaitė kartu pabrėžė, kad aptariama situacija rodo, jog šalyje nėra susiformavusios stiprios pilietinės visuomenės.

„Jeigu žmogus savęs nemato kaip galimo aktyvaus dalyvio ir nėra linkęs jungtis prie tokių protestų, tai rodo, kad mes neturime pilietinės visuomenės, o pilietinė visuomenė yra viena iš svarbiausių demokratijos dedamųjų. (...) Jeigu iki balsadėžės nueiti yra sudėtinga, tai tikėtis, kad žmogus bus aktyvus protestų dalyvis, sunku“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

ELTA primena, kad lapkričio 27 dieną sostinės Vinco Kudirkos aikštėje įvyko protesto akcija „diplomas už ačių“, kurioje VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteikė už ačiū. Pasak rektoriaus, akcija buvo skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.

Gruodžio 5-6 dienomis VU paskelbė laikinai stabdantis savo veiklą.
Lapkričio 28 dieną įvyko Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotas įspėjamasis mokytojų streikas dėl neįgyvendintų Vyriausybės pažadų didinti mokytojams atlyginimus.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį šalia Seimo taip pat organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo Vladimiro Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų laukia tolesni protestai.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.6667

Top naujienos

Nauja Rusijos ir Turkijos kaktomuša: kaip ciniškas ambicijų karas gali atsiliepti NATO (104)

Nuo tariamos draugystės iki neslepiamos neapykantos ir konflikto – vos vienas žingsnis. Tai per...

Meilės diena Ignalinos vicemerui baigėsi policijos areštinėje: traukiasi iš užimamų pareigų (10)

Girtutėlis darbo metu už nuosavo automobilio vairo sulaikytas Ignalinos rajono savivaldybės...

Naktinės linksmybės Vilniaus klube baigėsi košmaru: įtariama, išžaginta ir sumušta 18-metė (80)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai skubėjo į pagalbą...

Graužinienė į dienos šviesą traukia naują „tulpių pašto“ istoriją: gerbiamieji, įrodymai laukia jūsų

Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė šventinį vasario 16–osios savaitgalį ne vieną...

Tūkstantis sveikais laikytų laivo keleivių išsibarstė po tris žemynus, vienam jau nustatytas koronavirusas „tai gali būti lūžio taškas“ (115)

Nors ir buvo tvirtinama, kad kruiziniame laive „Westerdam“ koronaviruso atvejų nėra,...

Atnaujinimai baigėsi, bet problemos išliko: dalis SEB klientų skundžiasi neprieinantys prie savo sąskaitų (117)

Po to, kai SEB banko klientai nuo penktadienio dėl naujos IT platformos diegimo negalėjo naudotis...

„Eurovizijos“ užgožtas Nausėdos gestas: asmeniniai atsiprašymo žodžiai jau nuskambėjo? (193)

Kol Lietuva šeštadienį sukausčiusi dėmesį sekė, kas mūsų šaliai atstovaus...

Kaip niekada šilta Vasario 16-oji: skelbiami miestai, kur pasiekti nauji rekordai (2)

Vakar, šventinę vasario 16 d., kai kuriose stotyse viršyta aukščiausia paros temperatūra,...

Lietuva vėl sužibėjo pasaulyje: kulinarijos olimpiadoje iškovojo sidabrą (3)

Švenčiant Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, virtuvės meistras Jaroslav Orševski iškovojo...

Rusijos teisėjas Sovietų Sąjungą pavadino neteisėtai sukurta valstybe sulaukė Peskovo atsako (26)

Rusijos Konstitucinio teismo (KT) teisėjas Konstantinas Aranovskis, dėstydamas savo atskirąją...

|Maža didelių žinių kaina