Taip Ukrainos prezidento tylą šalyje vykstant daugiatūkstantiniams protestams aiškina Vilniaus universiteto dėstytojas, informacinių karų tyrinėtojas Mantas Martišius ir Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Marius Laurinavičius.
V. Janukovyčiaus tyla dar labiau išryškėja įvykių sraute, kuris nušviečiamas informaciniais kanalais labiau nei bet kada anksčiau. Tai, kas vyksta Ukrainoje, tiesiogiai gali stebėti kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Ukrainos kraštutinės dešinės partijos 'Svoboda" ("Laisvė") aktyvisto Oleksando Aronetso rengiamų tiesioginių transliacijų tinklapyje "Ustream" peržiūrų skaičius artėja prie trijų milijonų.
"Revoliucijos nebus transliuojamos per televiziją, revoliucijos bus rodomos gyvai", - socialiniame tinkle "Twitter" rašė "Financial Times" Briuselio biuro vadas Peteris Spiegelis.
Vilniaus universiteto dėstytojas M. Martišius aiškino, kad įvykiai Ukrainoje nėra pirmieji, apie kuriuos pateikiama tiek daug informacijos. Ekspertas prisiminė įvykius, susijusius su buvusiu Jugoslavijos vadovu serbu Slobodanu Miloševičiumi, taip pat - Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, apie kuriuos buvo gausybė informacijos.
Pasak jo, informacijos srautas leidžia stebėtojui pasijusti tarsi įvykių dalyviu. Nors yra parodoma tik dalis jų, reikėtų būti budriems prieš darant išvadas iš to, ką matai.
Kaip, pavyzdžiui, nutiko sekmadienį, kai socialiniuose tinkluose žaibiškai pasklido informacija su nuotraukomis apie tai, kad Ukrainos prezidento administracijos link juda "revoliucinis buldozeris".
"Apie tai, kad tie žmonės, kurie buldozeriu veržėsi į prezidento administraciją, akivaizdžiai yra provokatorių grupė, pranešimai pasirodė beveik tuo pat metu, kai tai vyko. Jeigu kažkas nori analizuoti padėtį, tai tik žiūrėti į vaizdus neužtenka, reikia ieškoti informacijos. Tai nėra taip sudėtinga šiais laikais, šaltinių yra daugybė, reikia susirasti tuos, kurie atrodo patikimi", - pridūrė RESC ekspertas M. Laurinavičius.
Gatvėse protestuojantys ukrainiečiai nevartojo sąvokos "informacinis karas", tačiau intuityviai nuspėjo jo žaidėjus. Socialiniais tinklais pasklido nufilmuotas vaizdelis, kaip grupė protestuotojų apspito reportažą rengiantį Rusijos nacionalinio transliuotojo "Rossija" žurnalistą. "Kalbėk tiesą", - primygtinai reikalavo jie.
Rusijos žiniasklaidos kanalais transliuojama žinutė, kad visi šie protestai finansuojami Jungtinių Amerikos Valstijų, o Ukrainai būtų naudingiau įstoti į Muitų sąjungą, sakė M. Martišius. Rusija iš esmės kontroliuoja savo informacinę erdvę, o ir kritinės masės žmonių, kurie norėtų kitos informacijos, ten nėra, žmonės pasitenkina ta informacija, kuri jiems pateikiama, pridūrė M. Laurinavičius.
Tačiau, pasak RESC analitiko, Ukrainoje, kurioje yra gausu tarpusavio intrigų, valdžiai pateikti tokį vaizdelį, kokį ji norėtų, yra praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, dabartinių įvykių kontekste, kaip pastebi apžvalgininkai, prezidento administracijos vadovo Sergejaus Liovočkino kontroliuojamas televizijos kanalas "Inter" nušviečia įvykius Kijeve su aiškia simpatija mitinguotojams, o ne valdžiai.
Šeštadienį buvo pasklidusi informacija esą S. Liovočkinas atsistatydina, tačiau ji iki šiol nepatvirtinta.
RESC analitikas pastebi aiškius V. Janukovyčiaus aplinkos skilimo ženklus. M. Laurinavičiaus nuomone, ir įvykiai, nutikę šeštadienį paryčiais, kai Ukrainos riaušių malšinimo pajėgos "Berkut" sumušė protestuojančius studentus, buvo to rezultatas.
"V. Janukovyčius buvo pakištas. Nėra jokio kito paaiškinimo tam. Aš nemanau, kad jie būtų ėmęsi tokių veiksmų, tokioje situacijoje manydami, kad valdžiai tai gali būti naudinga. Akivaizdu, kad rezultatas yra priešingas, todėl aš darau išvadą, kad tai yra pačios V. Janukovyčiaus aplinkos provokacija", - sakė M. Laurinavičius.
Kaip pažymi analitikas, po šių įvykių V. Janukovyčius bandė aiškinti, kad "jis nėra su tuo susijęs, bus atlikti tyrimai, visi kaltieji bus nubausti".
"Tą žinutę išgirdo ir teisėsaugos pajėgos, ir perskaitė ją labai paprastai: esant reikalui, jūs būsite atpirkimo ožiais. O tada kyla klausimas, ar kai bus kitas įsakymas malšinti demonstracijas, visi paklus tokiam įsakymui", - sakė M. Laurinavičius. Stebėdamas situaciją Ukrainoje jis daro išvadą, kad ne visos saugumo pajėgos gali būti ištikimos V. Janukovyčiui.
Atsidūręs tokioje situacijoje prezidentas vėl atsitvėrė tylos siena. RESC ir Vilniaus universiteto ekspertai mano, kad tai rodo V. Janukovyčiaus sutrikimą. "Jis stebi ir laukia, kol situacija bus aiškesnė", - sakė M. Martišius.
Sekmadienį dar įvyko keletas susidūrimų su „Berkut", į riaušių malšintojus lėkė akmenys. Opozicija tokius veiksmus vadino provokacijomis.
Pasigirdo informacijos, kad V. Janukovyčius svarsto galimybę įvesti šalyje ypatingąją padėtį. "Mano vertinimu, visa tai, kas įvyko sekmadienį, buvo stengiantis pateisinti ypatingos padėties įvedimą. Ji iki šiol neįvesta. Jeigu būtų įvesta ypatingoji padėtis, tada ir pasirodytų, kiek realiai V. Janukovyčius kontroliuoja visas pajėgas", - sakė M. Laurinavičius.
RESC analitikas abejojo, ar V. Janukovyčiui ilguoju laikotarpiu pagelbėtų Rusijos liberaldemokratų lyderio Vladimiro Žirinovskio pasiūlytas planas - išvaikyti visus jėga, o pagrindinius organizatorius pasodinti į kalėjimus.
"Neaišku, kokios jėgos imtų tam priešintis ir kiek tai turėtų naudos, nes reikėtų tada kažką duoti neutraliajai visuomenės daliai, o kadangi Ukrainos režimas yra ant bankroto ribos, tai nupirkti tų žmonių jis negali. Jis bus kaltinamas dėl blogos ekonominės padėties", - teigė M. Laurinavičius.
RESC analitiko vertinimu, matant skilimą V. Janukovyčiaus aplinkoje, jei į gatves išeitų kritinė masė žmonių - tai yra bent pusė milijono, revoliucijos galimybė yra įmanoma. Ekspertas yra įsitikinęs, kad nepasirašęs Ukrainos ES asociacijos sutarties V. Janukovyčius įspraudė save į kampą.
O nepasirašė, eksperto vertinimu, nes bandė žaisti Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos žaidimus - balansuojant tarp ES ir Rusijos. Tai nėra naujas žaidimas, ir tam, panašu, buvo ruošiamasi.
"Per Pilietinės visuomenės forumą pasikalbėjau su kai kuriais tikrai informuotais baltarusiais , jie man sakė, kad pastaraisiais metais į Baltarusiją nuolat atvyksta V. Janukovyčiaus patarėjai semtis patirties ir mokytis iš A. Lukašenkos režimo - kaip dirbti su visuomene, kaip skaldyti opoziciją. Panašumų tarp jų (A. Lukašenkos ir V. Janukovyčiaus. - ELTA) vis daugėja. Tas turgus, kurį V. Janukovyčius bandė padaryti tarp ES ir Rusijos, yra pats tikriausias A. Lukašenkos politikos pavyzdys, kurį jis pabandė perimti, tik jam nepavyko", - sakė M. Laurinavičius.
RESC ekspertas pažymėjo, kad Baltarusijos situacija labai skiriasi nuo Ukrainos, kur visuomenė yra gerokai labiau subrendusi, o už Europos integraciją pasisako daugiau nei pusė žmonių.
"O dar žinant užkulisinių dalykų, kad ir nemažai pagrindinių oligarchų nori į ES, tokioje situacijoje žaisti tokius žaidimus yra labai pavojinga. Tai ir buvo mano vertinimo, kad pagrindinis pralaimėtojas (nepasirašius asociacijos sutarties. - ELTA) yra V. Janukovyčius, pagrindas", - sakė M. Laurinavičius.