Nuo pat pirmųjų posėdžių paskelbti sprendimai, susiję su karantino sąlygų griežtinimu, buvo koreguojami pirmadieniniame posėdyje.
Delfi kalbinti politikos ir komunikacijos specialistai pabrėžė, kad naujosios Vyriausybės startas buvo nulemtas aplinkybių – tiksliau sakant, Lietuvą ir visą pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos. O toks darbų pradžios laikotarpis naujajai valdžiai nėra palankus, todėl neapsieita ir be tam tikrų nesklandumų.
Nepavydėtina darbų pradžia
„Vyriausybei starto tikrai negalima pavydėti – pasaulį apėmusi pandemija ir ji reikalauja greitų bei nepopuliarių sprendimų priėmimo. Tai nėra dėkinga situacija, todėl natūralu, kad tokiomis sąlygomis sunku pradėti populiariais dalykais, populiariais sprendimais, kuriais nori pradėti bet kuri nauja valdžia.
Matėme, kad dėl apribojimų sekmadienį išėjo viena informacija, per naktį ji buvo keičiama, pirmadienį pasirodė šiek tiek kitokia informacija. Tokie dalykai neprideda pasitikėjimo Vyriausybe ir jos sprendimais. Žmonės yra suirzę, pavargę, artėja šventės, tai reikia labai aiškiai iškomunikuoti, kas bus daroma, kada bus daroma ir kodėl bus daroma. Šioje vietoje tam tikrų priekaištų naujosios Vyriausybės komunikacijai galima turėti. Aišku, sąlygos irgi yra neeilinės, reikalaujančios nekasdienių, sudėtingų sprendimų“, – Vyriausybės startą komentavo Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas.
Pasak jo, krizės sąlygomis reikia labai aiškiai komunikuoti sprendimus. Labai svarbu, kad tie sprendimai nebūtų kaitaliojami ir atšaukinėjami. Antraip, kaip pastebėjo A. Šuminas, žmonės tiesiog pradeda galvoti, kad valdžia nežino, ką daro.
„Nauja Vyriausybė labai kritikavo buvusią Vyriausybę, bet atsidūrę jų pozicijoje mato, kad ne viskas taip paprasta, kaip kritikuojant iš šono“, – pastebėjo politinės komunikacijos specialistas.
Pradžia nulemta aplinkybių
Tiek Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas, tiek Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda vieningai sutarė, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje susiduriama su sveikatos apsaugos problema, kuri susijusi su pandemija. Todėl ir nueinančiai Vyriausybei, ir naujajai tenka susidurti su pandemijos valdymo klausimais.
„Visos Vyriausybės savo kadencijas nori pradėti ir užbaigti įsimintinai. Tai I. Šimonytės Vyriausybė bandė startuoti tikrai aktyviai, matėme savaitgalio darbą, intensyvius pasitarimus su ekspertais ir po jo iškart priimtus sprendimus. Tai arba bandoma sudaryti labai aktyvios Vyriausybės įspūdį, arba ji tokia ir yra. Bet kuriuo atveju pandemijos situaciją tikrai bandoma suvaldyti. Kitiems sprendimams kol kas galimai trūko ir laiko“, – teigė V. Isoda.
Kitas prioritetas, kaip pastebėjo politologas, yra biudžeto projektas ir jo korekcija. Bet šis darbas taip pat yra nemaža dalimi nulemtas aplinkybių.
„Taip jau Lietuvoje yra, kad biudžeto projektą teikia nueinanti Vyriausybė, o naujoji Vyriausybė šį projektą keisti gali sąlyginai nedaug. Dabartiniai valdantieji pasimokė iš ankstesnių patirčių, kai, valdant Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui, mokestinė reforma buvo įvykdyta per naktį. Dabar matome, kad kol kas naujų mokesčių įvedinėti jie neplanuoja“, – pastebėjo LKA docentas.
Jo teigimu, kol kas pozityviai galime vertinti valdančiosios koalicijos demonstruojamą vienybę, nes, formuojant Vyriausybę ir priiminėjant pirmuosius sprendimus, į viešumą neiškilo jokių nesutarimų tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
„Matome, kad Seime kelią po truputį pradėjo skintis ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo įstatymas, kuris yra Laisvės partijos prioritetas ir žinome, kad dalis konservatorių frakcijos nėra stipriai palaikantys šitą įstatymą. Bet kokiu atveju viešumoje tikrai nematėme pykčių tarp koalicijos partnerių – jie bando demonstruoti vienybę, nors žinome, kad valdančioji dauguma savo skaitine išraiška yra trapi“, – tikino V. Isoda.
M. Jurkynas pabrėžė, kad pirmąsias 100 dienų būtų nekorektiška stipriai vertinti ir ypač kritikuoti Vyriausybę, kadangi reikia laiko perimti darbus, susipažinti su kuruojamomis sritimis. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu nereiktų pamiršti pažiūrėti, ar tai, ką dabartinės koalicijos nariai kalbėjo ankstesniu metu, kokius principus deklaravo, yra tęsiama.
„Liberalai visada pasisakė už didesnes laisves ir mažesnius suvaržymus. Spalio mėnesį mes girdėjome ir Vilniaus mero, ir Laisvės partijos pirmininkės kalbas, kad nebūtina visko uždaryti. Bet situacija verčia tuos savo principus koreguoti. Tai kyla klausimas, ar anksčiau tai buvo kritika dėl kritikos, oponuojant kadenciją baigusiai Vyriausybei, ar situacija taip pasikeitė, kad keičiasi ir principai.
Dar pavasarį Liberalų sąjūdis sakė, kad nori žinoti, kokiomis sąlygomis baigsis karantininė situacija. Šis klausimas lygiai taip pat aktualus yra ir šiandien, jis turi būti keliamas ir šiandien“, – pastebėjo VDU profesorius.
Silpnąsias vietas atskleis finansų trūkumas
„Natūralu, kad pandemija koreguos biudžetą. Ekonominės veiklos pristabdymai stabdo lėšų įplaukas į biudžetą, iš kurio lėšos yra paskirstomos įvairiems sektoriams. Skolinimasis didins valstybės įsiskolinimą. O turi būti numatyti kompensaciniai mechanizmai: jei verslai priversti užsidaryti, žmonėms kyla klausimas, kaip jiems išgyventi, iš ko sumokėti paskolas, auginti vaikus. Pinigų reikės, o jų nebus tiek, kiek norisi.
Valdančiosios partijos kritikavo nuėjusią Vyriausybę dėl įsiskolinimo. Tai jos dabar pateko į tą pačią situaciją. Tai gali kilti klausimas, kodėl valdantieji kritikavo buvusią Vyriausybę dėl įsiskolinimo, valdant pandemijos sukeltą krizę, jei dabar patys tą daro“, – kalbėjo M. Jurkynas.
Būtent finansų trūkumas, anot V. Isodos, gali apnuoginti kai kurių ministerijų kuruojamų sričių silpnąsias vietas.
„Finansų ministrė mus bando raminti, kad ekonomikos atsigavimas bus gana greitas ir bus šioks toks augimas. Bet niekas nežino, kaip iš tikrųjų bus. Gali būti, kad antroje kadencijos pusėje teks matyti kažką panašaus į diržų veržimąsi. Tada, žinoma, Vyriausybės populiarumas ir asmeninis premjerės populiarumas gali gerokai smukti“, – dėmesį atkreipė V. Isoda.
Galvojant apie ribotus finansinius išteklius, galima prognozuoti ir sipnąsias ministrų kabineto kuruojamas sritis. Kaip pastebėjo LKA politologas, kadangi biudžetas artimiausius metus bus įtemptas ir išlaidų eilutė negalės būti stipriai didinama, tikėtina, kad nemažai kritikos strėlių skries į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
„Neatmestina, kad šios ministerijos vadovę ministrų kabinetui ilgainiui teks paaukoti, pakeičiant kitu žmogumi. Ir šioje vietoje yra ne personalijos klausimas, bet tai, kad esamomis sąlygomis ši sritis nėra palanki.
Kultūros sektoriui sunkmečiu visada tenka ne itin didelis finansavimas. Tai kelia sunkumų, nebent ministras Simonas Kairys sugebės tas lėšas, kad ir nedideles, panaudoti taip, jog visi kultūrininkai, pradedant bibliotekininkais, baigiant menininkais, liktų patenkinti. Bet tikimybė čia maža.
Švietimo ministro pozicija yra vienas iš dažniausiai keičiamų ministrų postų. Visos trys partijos akcentavo ir dabar akcentuoja švietimo sritį kaip prioritetinę, tai lūkesčiai ministrei Jurgitai Šiugždinienei yra labai dideli ir tai gali trukdyti dirbti“, – prognozėmis dalijosi V. Isoda.
Sunkiausia, pasak M. Jurkyno, bet kokiu atveju bus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl mums visiems suprantamų pandemijos iššūkių. Vis tik yra sektorių, kurie artimiausiu metu turėtų būti gana stabilūs.
„Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija yra ministerijos, kurioms politiškai šiek tiek lengviau veikti. Prezidento konstitucinės komeptencijos yra susiję su šiomis sritimis, be to, pas mus saugumo, gynybos, NATO, užsienio politikos klausimai strateginiu lygmeniu yra sprendžiami konsensuso pagrindu tarp politinių partijų“, – sakė jis.