aA
Premjero Sauliaus Skvernelio kelis kartus iškeltą idėją mokyklų tinklą perimti valstybiniu lygmeniu, jį pertvarkyti, o po to vėl grąžinti savivaldybėms švietimo ekspertai linkę vertinti skeptiškai. Pasak jų, švietimo sistemos pokyčiai turi būti strategiškai apgalvoti, nuoseklūs ir kryptingi. Analitikų teigimu, prieš imantis drastiškų veiksmų Vyriausybė turėtų labiau koncentruotis į švietimo problemas, kurias, jų nuomone, būtų galima išspręsti jau artimiausiu metu.
Ekspertai įvertino Skvernelio planą pertvarkyti mokyklų tinklą: tai gali sukelti dar didesnį chaosą
© Shutterstock

S. Skvernelis įsitikinęs, kad mokyklose būtina gerinti mokymo kokybę bei lėšų panaudojimą. Kaip vieną iš sprendimo variantų premjeras siūlo mokyklų tinklą perimti valstybiniu lygmeniu, o jį pertvarkius vėl grąžinti savivaldybėms.

„Kol bus du šeimininkai, jų tinklas, o mūsų finansai, niekada nebus jokio sprendimo. Savivaldybėms labai svarbu turėti kuo daugiau įstaigų, tai yra darbo vietos. Šiandien yra žiūrima ne vaiko interesų, o struktūros“, – DELFI teigė premjeras.

Skubota pertvarka gali nulemti dar didesnį chaosą švietime

Vilniaus universiteto profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė premjero iškeltą idėją mokyklų tinklą perimti valstybiniu lygmeniu, siekiant jį pertvarkyti, vadina skubota ir neapgalvota. Pasak profesorės, ši skubota pertvarka greičiausiai nulemtų dar didesnį chaosą švietime.

„Manau, kad tokiam žingsniui yra nepasirengta ir reikėtų susidėlioti labai aiškų planą. (...) Dabar viskas vyksta labai chaotiškai. Jeigu mes turime siekinį, tai mes turime įvertinti sistemą, kaip ji funkcionuoja, ir tik tada nuosekliai daryti sisteminius pokyčius, aptarus priemonių planą, susitarus“, – kalbėjo V. Targamadzė, akcentuodama, kad reikia pasimokyti iš padarytų klaidų, bandant optimizuoti universitetų tinklą.

V. Targamadzė įsitikinusi, kad, prieš kalbant apie mokyklų tinklo pertvarką, reikia turėti aiškius ugdymo rezultatus bei siekinius. Ekspertės teigimu, taip pat labai svarbu išsigryninti mokytojų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemą, taip pat spręsti mokyklų vadovų trūkumo problemą bei aiškiai apsibrėžti mokyklų vertinimo kriterijus.

Švietimo ekspertės teigimu, Vyriausybė, pertvarkydama mokyklų tinklą, neturėtų eliminuoti ir savivaldų vaidmens. Pasak jos, žengiant tokį drastišką žingsnį reikėtų apmąstyti, kokia galėtų būti savivaldos funkcija.

„Reikėtų nepamiršti ir savivaldos. Ar mes galime visiškai eliminuoti savivaldą, įvedant šitokį drastišką valdymą nepasiruošus, – čia būtų dar didesnė spraga ir nepažanga švietime. Negalime ir savivaldos menkinti, reikėtų peržiūrėti ir kokia būtų savivaldos funkcija, jeigu šitokį drastišką žingsnį reikėtų žengti“, – sakė ekspertė.

V. Targamadzės teigimu, Vyriausybės pasiūlymų nereikėtų vertinti rimtai – tai, pasak jos, tėra tik niekuo nepagrįsti lozungai.

„Mano supratimu, tai yra pavieniai veiksmai, kurie yra pridengti lozungais. Aš sakau tai drąsiai, nes iškeliant idėją reikia rodyti jos realizavimą, paremiant tam tikromis priemonėmis, kurios turi būti ir finansiškai pagrįstos. Jeigu tai yra nepagrįsta, tai vėl bus chaotiški veiksmai“, – savo nuomonę išsakė V. Taragamadzė, pabrėždama, kad premjero idėją bus galima vertinti kaip svarstytiną variantą, kai pertvarka bus sistemiškai pagrįsta.

Vyriausybė vengia nepopuliarių sprendimų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė taip pat abejoja, kad premjero iškelta mokyklų tinklo pertvarkos idėja artimiausiu metu gali būti įgyvendinta. Politologės teigimu, Vyriausybė turėtų koncentruotis į pertvarkas, kurias galima įgyvendinti jau dabar.

„Galbūt būtų geriau daryti tai, ką Vyriausybė gali jau dabar padaryti, nes dažnai tokias reformas, pavyzdžiui, iš savivaldos paimti visas mokyklas, Vyriausybė galėtų padaryti tik po kitų metų, nes tai yra susiję su biudžetu, be to, tai yra susiję su labai daugeliu dalykų. Jeigu premjeras apie tai kalba, tai jis visa tai turbūt nukelia į labai tolimus laikus. Čia yra esminė reforma, tokiems dalykams reikia specialiai, kryptingai ruoštis. Aš manau, kad galbūt netgi tos keliamos problemos yra dėmesio nukreipimas nuo dalykų, kuriuos galima padaryti“, – kalbėjo N. Putinaitė.

TSPMI politologės teigimu, Vyriausybė sudaro sąlygas savivaldybėms turėti tokį mokyklų tinklą, koks yra dabar.

„Galima padaryti tai, kas yra Vyriausybės kompetencijoje dabar, – panaikinti galimybę turėti jungtines klases. Vyriausybės nutarimu yra leidžiama savivaldybėms turėti jungtines klases, ji gali nustatyti ir minimalų klasių skaičių. Vyriausybė turi labai didelę diskreciją tinklo formavimui“, – įžvalgomis dalinosi TSPMI dėstytoja.

Pasak N. Putinaitės, Vyriausybei nustačius minimalų vaikų skaičių klasėje ir uždraudus jungtines klases, jau rugsėjo mėnesį savivaldybės būtų priverstos uždaryti daug mokyklų. Politologės teigimu, tai būtų nepopuliarus sprendimas, todėl Vyriausybė jo vengia.

„Jeigu Vyriausybė nustatytų tokius reikalavimus, kad nebūtų jungtinių klasių, kad minimalus vaikų skaičius nejungtinėje klasėje būtų 8 ar 10, jau nuo rugsėjo pradžios savivaldybės turėtų uždaryti daug mokyklų. Tai yra žingsniai, kuriuos Vyriausybė padaryti gali dabar ir to nedaro, nes tai turbūt būtų nepopuliarus sprendimas. Dėl to ir atsiranda tokios susijusios su visos sistemos pertvarka idėjos, bet bent jau šiems ir kitiems metams mažai realios“, – patikino N. Putinaitė.

Idėjos įgyvendinimui gali pritrūkti

Savo ruožtu Kauno technologijų universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas laikosi kitokios nuomonės ir palaiko S. Skvernelio iškeltą idėją mokyklų tinklą perimti valstybiniu lygmeniu, siekiant jį pertvarkyti. Pasak eksperto, šiuo metu savivaldybės susiduria su lėšų panaudojimo ir tinklo optimizavimo problemomis.

„Manau, kad tai puiki idėja. Akivaizdu, kad savivaldybės pačios nebesusitvarko, yra didelių problemų tiek su lėšų panaudojimo efektyvumu, tiek ir su tinklo optimizavimu. Aš labai teigiamai tai vertinu, nes manau, kad pradiniai struktūriniai sprendimai turi būti padaryti nacionaliniu lygmeniu, o ne savivaldybės lygmeniu. Savivaldybė nemato viso bendro vaizdo, jie mato tik savo ribose, ir tai sukuria įvairias problemas“, – Eltai teigė A. Lašas.

Nepaisant palaikymo premjero pasiūlytai idėjai, KTU dekanas akcentuoja, kad labai svarbu išanalizuoti pertvarkos strateginius klausimus ir koncentruotis į detales.

„Manau, kad tai teisingas žingsnis, tik klausimas, kas su tuo bus daroma ir kokie tikslai bus iškelti, kai Vyriausybė perims valdymą, kaip jie tvarkys tinklą, kaip jį optimizuos, pagal kokius kriterijus jį tvarkys. Tai esminiai klausimai, nes iš principo pats sprendimas yra teigiamas, bet reikia žiūrėti į detales ir kaip tas visas mechanizmas veiks. Tada bus galima vertinti konkrečiai“, – sakė ekspertas.
Pasak A. Lašo, nepaisant to, kad pats pasiūlytas principas yra teisingas, pertvarkos detalėse gali slypėti daug paslėptų niuansų, kurie gali vienaip ar kitaip pakreipti reformą.

„Reikia pasiskaičiuoti, kiek realiai mokyklų reikia, kad jos būtų gyvybingos, kad susidarytų mokytojų etatai, kad vaikams mokyklos nebūtų per toli. Mokyklų tinklo optimizavimas yra svarbus, bet tai yra tik pradžia. Manau, kad tai turi būti kompleksinis sprendimas, o kitas klausimas, kuris turėtų būti keliamas kartu, yra mokytojų kvalifikacijos kėlimo pertvarka. Norint pasiekti efektą sistemoje, kuri tiek laiko buvo neadekvačiai valdoma, reikia dirbti kompleksiniu būdu“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Lašas.

KTU dekanas įsitikinęs, kad ši idėja nebuvo pasiūlyta anksčiau, nes Lietuvoje pertvarkos pradedamos tik atsidūrus desperatiškame taške. Pasak eksperto, esminė reformų problema dažniausiai būna aiškios vizijos bei nuoseklumo trūkumas.

„Kol neprieinama kažkokios desperacijos taško, tol nejudama. Manau, kad viena iš esminių problemų yra neturėjimas kažkokios labai aiškios ir stiprios vizijos. (...) Bet kokia reforma ir idėja, kuri savo viduje nėra nuosekli, ji išsigimsta. Lietuvoje mes turime daugybę tokių reformų ir švietimo sistemoje – taip pat, kurios yra tiesiog sustojusios, išsigimusios ir viduje – nebenuoseklios. Dėl to kyla daugybė problemų“, – sakė ekspertas.

A. Lašo įsitikinimu, siekiant tinkamai pertvarkyti mokyklas, neužtenka pasiūlytos premjero idėjos – mokyklų tinklo optimizavimo. Eksperto teigimu, siekiant efektyvių rezultatų būtina suderinti tris komponentus: optimizuoti mokyklų tinklą, įsteigti pedagogų rengimo centrus, tobulinti pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistemą.

„Man atrodo, kad yra trys komponentai, kuriuos reikia suderinti: tinklo optimizavimas, pedagogų rengimo centrai, kvalifikacijos kėlimo sistema. Jeigu šiuos tris dedamuosius sutvarkome ir aiškiai sistemiškai sprendžiame tuos klausimus, tai mes iš tiesų galime transformuoti mūsų mokyklas. Jeigu mes koncentruosimės tik į vieną elementą, šiuo metu jis tikrai bus nepakankamas. Visi šie trys klausimai turi būti sprendžiami“, – patikino A. Lašas.

Visgi ekspertas abejoja, kad priešrinkiminėje politinėje realybėje užteks jėgų įgyvendinti šiuos žingsnius. A. Lašas taip pat pabrėžia, kad šios premjero idėjos gali būti įgyvendintos tik turint paramą Seime.

„Politinė realybė yra priešrinkiminė, ir aš labai abejoju, kad bus jėgų padaryti šiuos žingsnius. Bus priešprieša, bus kritikos, nepasitenkinimo. Galbūt S. Skvernelis nori kažką įgyvendinti, bet ar jis turi paramą Seime, tai labai didelis klausimas“, – sakė A. Lašas, nuogąstaudamas, kad mokyklų tinklo pertvarkos gali laukti universitetų reformos likimas, kai premjeras pasiūlė vieną idėją, o Seimas balsavo už kitą.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.4444

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (116)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Tikra legenda, kuri aikštėje lietuvius skriaudė, o už jos ribų – glostė laida „Krepšinio zona“ (35)

2020-ieji krepšinio pasauliui prasidėjo tiesiog tragiškai: po ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei (1)

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Birutė Navickaitė pakliuvo į absurdišką situaciją: neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir automobilio pradėjo gauti baudas (40)

Palangiškė Birutė Navickaitė sako, kad sunku ir patikėti, į kokią absurdišką situaciją ji...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (305)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį (33)

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (77)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Kameros įamžino neįtikėtiną vairuotojų žioplumą: situacijos primena veiksmo filmus

Pašalinė veika prie vairo ir išsiblaškymas neretai vairuotojams sukelia nemažai streso, kai...

Kaip pornografija veikia seksualinį gyvenimą? Specialistai išskyrė kelis atvejus (28)

Ar pornografija žalinga? Į šį klausimą nėra vieno atsakymo. Tai tas pats, lyg klaustumėte, ar...