„Gylis geriau nei plotis“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, jog pranešimo laikas nėra lygus jo turiniui.
„Kartais galima turėti ir kur kas trumpesnį pranešimą, kuris savo žinučių konceptualumu, gilumu visiškai nenusileistų tam valandos pranešimui. Manau, kad buvo galima išvengti tam tikrų temų, kurios iš esmės neturėjo labai didelės pridėtinės vertės, nes jeigu tu nori tiesiog paminėti kuo daugiau klausimų, tai gali būti, kad rizikuoji praeiti vandens paviršiumi“, – komentavo politologė R. Urbonaitė.
Jos teigimu, metiniame G. Nausėdos pranešime galėjo ir neatsirasti pastebėjimai apie šalies viešąjį transportą.
„Tai tikrai nebūtų sugadinę to pranešimo, ar jį labai nuskurdinę. Geriau yra kartais investuoti, apmąstyti kai kuriuos sprendimus, pateikti daugiau argumentų pagrindimo, nes šiame pranešime net ir loginių klaidų mačiau. Kartais gylis yra geriau nei plotis“, – įvertino R. Urbonaitė.
Paprašyta įvardinti logines klaidas, MRU politologė pastebėjo, jog keistai nuskambėjo prezidento teiginys, kad Baltarusijos režimą reikia izoliuoti.
„O kitame sakinyje jau teigiama, kad reikia ten siekti demokratinių rinkimų. Tiesą sakant, čia yra vidinio prieštaravimo“, – pažymėjo ji.
Į pagrindinį klausimą atsakymo nėra
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis pabrėžė, jog iki galo į klausimą – kas per žanras yra prezidento metinis pranešimas, nėra atsakyta.
„Mes turime numatytą teisiškai dalyką, kad prezidentas turi jį padaryti kartą per metus. Kas ten turi būti? Ar ten turi būti visų pirma svarbiausių valstybės problemų, iššūkių, sprendimų apžvalga? Ar šalia to prezidentas turi ir atsiskaityti už savo darbus kažkiek? Ar turi, ar ne, – klausimas“, – tikino M. Jastramskis.
Jo teigimu, metiniuose pranešimuose atsiranda bandymas prisiimti asmeninius nuopelnus už kolektyvinį Vyriausybės institucijų darbą.
„Aš sakyčiau, kad taip ir gaunasi – vienas prezidentas paima vieną temą, kitas – kitą, kuria dar nekalbėjo. Ir tai vis labiau prasiplėčia. Aišku, yra ta bazė – užsienio ir saugumo politika, kuri prezidentui priklauso pagal Konstituciją. G. Nausėda pradėjo nuo to, nuo Ukrainos aspekto, o tada einama ir išsiplečiama“, – komentavo M. Jastramskis.
Be to, anot jo, kyla klausimas, ar kiti prezidentai metinio pranešimo dar labiau neišplės.
„Nesu tikras, ar aš esu prezidento metiniame pranešime kada nors girdėjęs apie viešąjį transportą. Apie ąžuolą irgi buvo akcentas. Kiti prezidentai, galbūt, paims ir šaligatvius, nežinau“, – laidoje „Delfi tema“ sakė M. Jastramskis.
Žinutės valdantiesiems
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė sutiko, jog šiame metiniame G. Nausėdos pranešime prezidentas nevengė suasmeninti tam tikrų dalių.
„Ne kartą buvo akcentuota, kad jo siūlymus Seimas priėmė, kad jis inicijavo tam tikrus pasiūlymus. <...> Mes tikrai labai nemažai matėme to „aš“, oponuojant valdantiesiems. Šitas leitmotyvas man buvo ryškus, manau, kad ankstesniuose pranešimuose jis nebuvo toks ryškus“, – pabrėžė ji.
Žodis „gerovė“ pranešime irgi buvo pavartotas mažiau kartų, pastebėjo politologė.
„Bet tos konfrontacijos, sakyčiau, tikrai yra daugiau. Kai kur net asmeniškai žinutės politikams“, – sakė R. Urbonaitė.
Ji dar pridūrė, jog G. Nausėdos metiniame pranešime buvo aiškiai pasakyta – dalis visuomenės šią valdžią nori perrinkti.
„Ir jai liko vienintelė viltis – bent jau parodyti pagarbą visuomenei. Tai yra gana kategoriški pareiškimai, po kurių tiltus statyti bus tikrai nelengva“, – konstatavoR. Urbonaitė.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis dėmesį dar atkreipė ir į kitą aspektą – jau kuris laikas nevykstančius premjerės Ingridos Šimonytės ir prezidento G. Nausėdos darbinius susitikimus.
„Aš labai abejočiau, kad nuo šio pranešimo dar kažkas labai pablogės“, – pabrėžė jis.
Pašnekovas M. Jastramskis pabrėžė ir vieną asmeninį G. Nausėdos paminėtą aspektą.
„Yra keli aspektai tame pranešime, ypatingai apie žvalgybos institucijas – netiesioginis (pasakymas, aut. p.), kad nereikia suvedinėti asmeninių sąskaitų. To neturėtų būti prezidento pranešime, nes čia yra akivaizdžiai asmeninis jo interesas, referuojant į pranešėjo istoriją. Šis dalykas yra nelabai gerai“, – teigė M. Jastramskis.
Jis įvertino ir G. Nausėdos teiginį, kad esą šalies vadovas Europos Vadovų taryboje (EVT) siekė atkreipti dėmesį į Rusiją.
„Šitoje vietoje mes galime garantuoti, kad ne vien G. Nausėda siekė atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija yra grėsmė Europos saugumui. <...> Čia yra tikrai keliose vietose peržengta riba. Kai, labai buitiškai kalbant, bandoma traukti politinę antklodę į savo pusę“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.
Anot jo, metiniame G. Nausėdos pranešime atsispindėjo ir šios valdžios kadencijos pradžioje kilęs konfliktas su konservatoriais, kas turi Lietuvai atstovauti EVT, – prezidentas ar premjerė.
„Matosi tas G. Nausėdos, iš prezidento institucijos eigos einantis (noras, aut. p.) labai aiškiai apsibrėžti teritoriją, kad EVT yra prezidento institucijos dalykas“, – įvertino M. Jastramskis.
Konkretus pasiūlymas
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė tikino, jog išsakytiems G. Nausėdos žodžiams įtaką daro ir likę metai iki rinkimų.
„Progos gerai pakalbėti apie save turbūt niekas nepraleis. Man atrodo, kad čia fonuoja ir rinkimai, tai, kas vyko pastarosiomis savaitėmis. Natūralu, kad prezidentas save lyg nori aukščiau viso to iškelti.
Taip, turbūt po kiekvieno metinio pranešimo klausiame, – o kur savikritika, bet įprastai jie savikritika neužsiima, ji būna skiriama valdantiesiems“, – komentavo R. Urbonaitė.
VU TSPMI docentas M. Jastramskis teigė, jog jį itin sudomino konkretus G. Nausėdos pasiūlymas.
„Kiek tai dabar išeis, ar tai bus kartojama, ar tai bus kažkoks oficialus įstatymo projektas – neapmokestinamas pajamų didinimas šeimoms, kurios turi vaiką, kas šiaip yra įdomu.
Man būtų labai keista, jei tai ir pasibaigtų ties šiuo metiniu pranešimu – jis konkretus ir galima apie tai diskutuoti“, – teigė politologas.
Delfi primena konkrečią G. Nausėdos išsakytą mintį.
„Kodėl pirmiausia nepasirūpinus šeimomis su vaikais? Taikykime joms universalų, minimalios algos dydžio neapmokestinamąjį pajamų dydį, nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba samdomą darbą, ar patys sau susikūrė darbo vietą.
Neabejoju, naudą pajustume labai greitai. Svarbiausia – ją pirmosios patirtų Lietuvos šeimos su vaikais“, – akcentavo jis.
VU TSPMI docentas taip pat atkreipė dėmesį, jog valdantiesiems skambėjo ne tik kritika – pranešime buvo ir teigiamų momentų.
„Sakyčiau, kad ta mozaika yra tokia: tai nei geras, nei blogas pranešimas. Sakyčiau, kad jis yra kritiškesnis Vyriausybei, nei giriant, bet nėra taip, kad visi viešosios politikos sprendimai yra sukritikuoti“, – laidoje „Delfi tema“ pabrėžė M. Jastramskis.
