aA
Kas laukia Europos artimiausiais metais? Transatlantinę vienybę drebina nesutarimai dėl NATO, JAV vaidmens, ant plauko – rinkimai Jungtinėje Karalystėje, „Brexit“, auganti Kinijos grėsmė. Tokius iššūkius besibaigiant 2019-siems Vilniuje tarptautinėje konferencijoje nagrinės ekspertai.
Ekspertai įspėja: nesupratę šių veiksnių, nesuprasime, kur juda Vakarų pasaulis
© AFP / Scanpix

Viena vertus, užsimota plačiai. Jubiliejinėje, jau 5-joje Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotuoje metinėje konferencijoje, kuri vyks trečiadienį, gruodžio 11-ąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, anot RESC direktoriaus Lino Kojalos, siekiama aptarti tendencijas, kurios daro įtaką šiandienos ir rytdienos Lietuvos užsienio politikai.

„Todėl pirmoji dalis akcentuos tris aspektus: transatlantinių santykių situaciją; Kinijos veiksnį; Jungtinės Karalystės rolę „Brexit“ kontekste. Siekis yra geriau suprasti veiksnius, kurie formuoja Vakarų šalių politinę darbotvarkę“, – pabrėžė L. Kojala.

Ir nors Lietuvoje, bent jau viešojoje erdvėje dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvai labiau rūpi tik ekonominiai, saugumo klausimai, susiję su ES ir NATO, pastaruoju metu pasaulyje ne mažiau svarbesni, nei aižėjančio Aljanso klausimai yra ir toliau nuo Lietuvos esančios problemos.

„Pavyzdžiui, JAV yra tradiciškai laikoma kertiniu Lietuvos sąjungininku, bet mes mažai suprantame, kaip ir kodėl klostosi Vašingtono ir Pekino santykių dinamika. O juk ji turės milžinišką poveikį Baltijos valstybėms, tiek žvelgiant į globalią ekonomiką, tiek į geopolitinį jėgų išsidėstymą.

Todėl džiaugiuosi, jog turėsime Baltuosiuose Rūmuose 2017-2018 m. su šiais klausimais dirbusį Generolą Robertą Spaldingą, kuris tiesiogiai prisidėjo ir prie svarbiausio JAV saugumo dokumento – Nacionalinės Saugumo Strategijos – rengimo“, – džiaugėsi L. Kojala.

Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Kiril Čachovskij

Be šio generolo, konferencijoje taip pat dalyvaus Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, Jamesas Rogersas, „Global Britain Programme – Henry Jackson Society“ direktorius iš Jungtinės Karalystės, Elisabeth Bauer, Konrado Adenauerio fondo vadovė Baltijos ir Šiaurės šalims, buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatlers, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Ramūnas Vilpišauskas iš TSPMI ir „Ignitis“ grupės generalinis direktorius Darius Maikštėnas, „Ignitis“ grupės generalinis direktorius. Dalyvius turėtų pasveikti aukščiausi šalies vadovai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis.

NATO – ne konstanta

Kita vertus, ekspertas pripažino, kad praėjusią savaitę pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame politiškai buvo patvirtinti NATO gynybos planai Lenkijai ir Baltijos šalims, parodė, jog nieko nėra amžino. Juo labiau, kad per susitikimą gandus apie galimą gynybos planų blokavimą užsiminusi Turkija net ir davusi politinį pritarimą šiems planams vėliau dar kartą reiškė abejones dėl jų galutinio patvirtinimo.

„Neturėtume laikyti dabartinės saugumo architektūros ir jos principų – pirmiausiai NATO – konstanta. Pokyčiai vyksta, ir mažoms valstybėms svarbu apčiuopti naujus vėjus kiek įmanoma anksčiau – tam, kad būtų gebama adaptuoti taktiką ir strategiją, užbėgti už akių iššūkiams.

Tai nereiškia, jog Aljansas aižėja – Londone pamatėme, kad bėdas užgožia faktas, kad bendradarbiavimas yra tiesiog naudingas visoms pusėms; visgi reikia ieškoti naujų prieigų, jei norime, kad Lietuvai aktualūs klausimai būtų išgirsti, o interesai – apginti“, – sakė L. Kojala.

Nemažiau svarbus, anot jo, yra ir aiškiai iškilęs Prancūzijos ambicijų bei lyderystės veiksnys. Tačiau ar Prancūzijos prezidento pareiškimai apie NATO smegenų mirtį, konfliktavimas su JAV ir siekis suartėti su Rusija kaip tik ir nekelia grėsmės Lietuvos interesams? O gal tai tėra tradicinė prancūziška užsienio politika, kurią vykdė ir Emmanuelio Macrono pirmtakai?

Emmanuelis Macronas, Vladimiras Putinas
Emmanuelis Macronas, Vladimiras Putinas
© Reuters / Scanpix

„Prancūzija turi ir istorinių-idėjinių-kultūrinių, ir pragmatinių priežasčių ieškoti sąlyčio taškų su Rusija. Pirmasis dėmuo veikiausiai smarkiai nesiskiria nuo to, ką darė Macrono pirmtakai, bet antrasis aspektas keičiasi dėl aplinkybių. JAV vaidmens Europoje mažėjimo rizika aptarinėjama ne tik Paryžiuje, bet ir kitose Europos sostinėse, o taip pat Vašingtone.

Be to, sunku nematyti Kinijos veiksnio, kuris skatina Europą bent jau siekti bendros politinės pozicijos. Galiausiai Vokietija atrodo kiek prislopusi, ir ryški E. Macrono persona suteikia jam daugiau priemonių formuoti darbotvarkę. Tad negalime ignoruoti siūlymų, kurie netrukus gali virsti konkrečiais veiksmais. Būtų klaida nurašyti teiginius, kuriems nepritariame, kaip kvailus ar neturinčius pagrindo“, – pabrėžė RESC vadovas.

Intriga dėl britų – iki paskutinės minutės

Panašiai dėmesio RESC metinėje konferencijoje susilauks ir „Brexit“ tema, mat Lietuvai, anot L. Kojalos, turėtų būti aktualus ne tik pats išstojimo procesas, bet ir tolesni britų planai Europos politinėje ir saugumo architektūroje, ypač dabar, likus visai nedaug laiko iki Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų, kuriuose netrūksta radikalių siūlymų.

Pavyzdžiui, iššūkį premjerui Borisui Johnsonui metantis leiboristas Jeremy Corbynas atvirai deklaruoja radikalias socialistines idėjas ir neslepia savo palankaus požiūrio į Rusiją ir atvirkščiai – nusistatymo prieš NATO bei aktyvesnį britų vaidmenį sprendžiant saugumo klausimus Europoje.

Ekspertai įspėja: nesupratę šių veiksnių, nesuprasime, kur juda Vakarų pasaulis
© Reuters / Scanpix

„Tai ir bus viena iš konferencijos intrigų. Dominuojanti tezė yra ta, kad britams išstojimas iš ES reikš didesnį norą įsitraukti į Europos gynybos politiką per kitus formatus, tokius kaip NATO. Šiuo atveju skirtis tarp B. Johnsono ir J. Corbyno, kuris skeptiškas Aljansų atžvilgiu, vizijų yra gana ryški. Tačiau Lietuvai svarbu, ką intelektualiniame ir politiniame lygmenyje apie Jungtinės Karalystės užsienio politiką svarsto sprendimų priėmėjai“, – teigė L. Kojala.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.2308

Top naujienos

„Sodros“ direktorė papasakojo apie pensijų pokyčius: buvo ir tokių, kurie nespėjo pasitraukti iš papildomo kaupimo (20)

Išmokos, pensijų fondai, anuitetų tvarka – žodžiai, daugeliui vis dar keliantys šiokį tokį...

Neuropsichologė įvardijo, kas labiausiai žudo smegenis: taip po truputį nyksta svarbiausios ląstelės (57)

Žiemą ilgu miegu miega ne tik meškos – nesunku pastebėti, kad šaltuoju metų laiku esame daug...

Rimvydas Valatka. Riteriai ir kaimiečiai (vieno kotleto istorija) (32)

Jie manė, kad tai buvo istorija apie kotletus. Ir kad pasius žvengti, o žvengdami girti pirmojo...

Gyvai / Principinė LKL akistata: „Žalgiris“ – „Rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (34)

„Betsafe- LKL “ čempionate sekmadienio popietę susitinka lygos favoritai – Kauno...

Kilimai ant sienų nėra vienintelis sovietmečio interjero palikimas: kaip atrodė butai prieš 60 metų? (579)

Šiandien, vartydami naujausius interjero tendencijų katalogus, pamirštame, kaip dar visai neseniai,...

Juozo Liesio gyvenime – permainos: nauja mylimoji, futbolo trenerio karjera ir 10 000 eurų už koncertą (22)

Futbolo treneriu tapęs dainininkas Juozas Liesis pirmą kartą prisipažįsta jau metus...

Ką reikia žinoti, jei norite mokyti šeimos narį vairuoti

Kelias iki vairuotojo pažymėjimo gavimo – ilgas ir vingiuotas, todėl neretai norėdami tvirčiau...

Šios nelaimės mastas ir reikšmė neturi precedento: „dėmė“ vandenyne pražudė milijoną paukščių (9)

Prieš penketą metų Ramiojo vandenyno pakrantę nuklojo tūkstančiai išsekusių jūrų...

Fotografai parodė, kaip iš tiesų atrodo gimdymas: tokių kadrų paprastai nepamatysite (21)

Nors gimdymas yra natūraliausias dalykas ir be šio proceso nebūtume čia, kalbėti apie tai vis dar...

Dovilė Šakalienė. Kiek reikia drąsos gelbėti savo teisėjo gyvybę? (2)

Mano mylimas dėdė, kardiochirurgas, išoperavęs tūkstančius pacientų, į kiekvieną operaciją...